Lietuvà ir Euròpos Sjunga
Laikotarpis iki įstojimo Europos Sąjungą
Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašo Stojimo į Europos Sąjungą sutartį (Atėnai, 2003 04 16)
Lietuvos oficialūs santykiai ir bendradarbiavimas su Europos bendrijomis prasidėjo 1991, kai jos pripažino Lietuvos nepriklausomybę. 1992 Lietuva pasirašė Prekybinio ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartį (įsigaliojo 1993), priėmė deklaraciją dėl politinio dialogo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos. 1994 07 18 buvo pasirašyta Europos Sąjungos ir Lietuvos laisvosios prekybos sutartis. 1994 12 prasidėjo derybos dėl Europos sutarties, kurią Lietuva pasirašė 1995 06 12 (įsigaliojo 1998 02 01). 1995 Lietuvos Respublikos Vyriausybė Europos Sąjungos Tarybai įteikė oficialų prašymą priimti į Europos Sąjungą. 1997 Europos Komisija, įvertinusi valstybių kandidačių pasirengimo narystei Europos Sąjungoje lygį, paskelbė nuomonę, kad per artimiausius penkerius metus tik Čekija, Estija, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija bus pasirengusios narystei Europos Sąjungoje.
1999 Lietuva kartu su kitomis vadinamosios antrosios grupės valstybėmis kandidatėmis (Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Malta) buvo pakviesta pradėti derybas. 2000 Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, oficialiai derėtis baigė 2002 Kopenhagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Lietuvos euroinstitucijų sistema
Rengiantis narystei Europos Sąjungoje Lietuvoje buvo sukurta speciali Lietuvos euroinstitucijų sistema. 1995 įsteigtas Vyriausybinis Europos integracijos komitetas, Užsienio reikalų ministerijos Europos integracijos departamentas, Europos integracijos įvairūs padaliniai ministerijose. 1996 įkurta Europos reikalų ministerija 1998 reorganizuota į Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1997 suformuota Pasirengimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje specialioji delegacija. Europos Sąjungos finansinę paramą nuo 1991 Lietuva gavo pagal Pasirengimo narystei (Europos Sąjungos PHARE programa; per metus buvo skiriama apie 42 mln. eurų) bei Paramos transportui ir aplinkai programas.
Tarptautinio bendradarbiavimo sutartys
Su Europos Bendrija pasirašytos tarptautinio bendradarbiavimo sutartys: dėl Lietuvos dalyvavimo Europos aplinkos agentūroje bei Europos informacijos ir stebėjimo tinkle (2000 11 24), memorandumas dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos programoje Muitinė 2007 (2003 05 12), memorandumas dėl Lietuvos dalyvavimo daugiametėje Bendrijos programoje Europos skaitmeniniam turiniui kurti ir naudoti (2003 02), sutartis dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracijų programoje (2003 11 20). Kaip Europos Sąjungos narė Lietuva prisidėjo prie specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos SAPARD, 2001 03 pasirašė ilgametę sutartį dėl šios programos finansavimo nuo 2003 metų.
Dalyvavimas misijose
Rengdamasi stoti į Europos Sąjungą ir būdama jos narė, Lietuva prisideda prie stabilumo palaikymo Europos Sąjungos karinėse, taikos palaikymo ir kitose misijose (Lietuvos tarptautinis saugumas).
Stojimo į Europos Sąjungą sutartis, referendumas
2003 04 16 Atėnuose Lietuva pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. 2003 05 10–11 Lietuvoje įvyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Apie 90 % referendume dalyvavusių Lietuvos Respublikos piliečių pritarė Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžia – 2004 05 01 diena.
Laikotarpis įstojus į Europos Sąjungą
Europos Sąjunga veikia įvairiose politikos srityse: nuo vartotojų teisių iki saugumo ir gynybos. Pagrindinės Europos Sąjungos vertybės – žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms. Europos Sąjungos pasiekimai tarptautinėje arenoje 2012 buvo įvertinti Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą Europoje.
2013 07 01–12 31 Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos integracija į Europos Sąjungą yra nesibaigiantis procesas, suteikiantis galimybes Lietuvai tapti stipria ir šiuolaikiška valstybe, toliau vystytis ir siekti ekonominio augimo, gerovės visai visuomenei. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje užtikrina saugumą ir europinių vertybių puoselėjimą, skatina Lietuvą vykdyti struktūrines reformas.
Įtaka Lietuvos ūkiui
Įstojus į Europos Sąjungą sustiprėjo ir toliau auga Lietuvos ūkis. Lietuvos verslui atsivėrė daugiau kaip 500 mln. vartotojų turinti rinka. Nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios iki 2013 Lietuva gavo daugiau kaip 10 mlrd. eurų finansinės paramos. Stambius projektus – Via Baltica magistralės statybą, Vilniaus oro uosto rekonstrukciją ir kitus – finansavo Europos investicijų bankas (sutartis su juo dėl veiklos Lietuvoje pasirašyta 1998 03 19, visateise banko nare Lietuva tapo tik įstojusi į Europos Sąjungą). 2014–20 buvo skirta 12,8 mlrd. eurų paramos. 2021–27 Lietuvai skiriama 14,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos. Iki narystės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 46 % Europos Sąjungos vidurkio, 2011 – 62 %, 2014 – 75 %, 2022 – 89 %.
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje
Po įstojimo į Europos Sąjunga Lietuvoje ėmė didėti tiesioginės užsienio investicijos. 2014 apie 80 % tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą atėjo iš Europos Sąjungos valstybių narių. 2004–06 dėl Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos vidaus rinkoje šalies BVP buvo vidutiniškai 2 % (579 mln. eurų) didesnis, o Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos lėmė dar 1 % didesnį ūkio augimą. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos padeda vystytis ekonomikai, mažinti nedarbą Lietuvoje.
Energetinė nepriklausomybė
Europos Sąjunga padeda Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės. 2009 Europos Komisija patvirtino vadinamąjį Baltijos energijos rinkos jungčių planą, kurio siekiama sukurti bendrą energijos rinką panaikinant Baltijos šalių energetinę izoliaciją. Numatytas finansavimas Lietuvai svarbiems regioniniams energetikos projektams: Ignalinos atominei elektrinei, elektros jungtims su Lenkija ir Švedija, regioniniam suskystintų gamtinių dujų terminalui, požeminei dujų saugyklai, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai.
Laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles′iu Micheliu (2019 09, Briuselis)
2004 05 01 Lietuvai įstojus į Bendrą muitų sąjungą, o 2007 į Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo (Šengeno) erdvę (Schengeno sutartis) atsirado galimybė laisvai cirkuliuoti prekėms, o Lietuvos piliečiams laisvai keliauti po 25 Europos valstybes be vizų ir patikrinimo procedūrų prie kitų valstybių narių sienų. Išnykus krovininio transporto eilėms prie sienų su Lenkija ir Latvija pagerėjo sąlygos verslui. Dėl Europos Sąjungos Komisijos pastangų buvo suvienodinti naujų mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų krovikliai, parduodami 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Investicijos į Lietuvos švietimą ir mokslą
Europos Sąjungos paramos lėšomis renovuojamos Lietuvos mokyklos, universitetai, laboratorijos, mokslo įstaigų tyrimų bazės ir kita infrastruktūra. Suteikiamos didesnės galimybės mokytojams, mokiniams, studentams, mokslininkams stažuotis kitose Europos Sąjungos valstybėse, mokytis pagal mainų programas, megzti aktyvų bendradarbiavimą su kolegomis iš kitų Europos šalių. Nuo 2004 beveik pusė Lietuvos vidurinių mokyklų dalyvavo Europos partnerystės projektuose (SOCRATES / ERASMUS, LEONARDO DA VINCI programose pedagogams ir studentams).
Socialinės garantijos Europos Sąjungoje
Į kitas Europos Sąjungos šalis išvykęs Lietuvos gyventojas išsaugo turimas socialines garantijas. Išvykus atostogų Europos Sąjunga garantuoja nemokamą pirmąją pagalbą su Europos sveikatos draudimo kortele. Persikėlus gyventi į kitą valstybę narę, asmeniui toliau mokamos anksčiau paskirtos pensijos ar kitos išmokos.
Konsulinė pagalba pasaulyje
Kiekvienas Lietuvos pilietis yra ir Europos Sąjungos pilietis, todėl jam garantuojama Europos Sąjungos atstovybių konsulinė pagalba ir ten, kur Lietuva atstovybių neturi, pvz., Čilėje, Saudo Arabijoje ar Nepale.
Europos Sąjungos reikalų koordinavimas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsakinga už horizontalų Europos Sąjungos reikalų koordinavimą Lietuvoje. Europos Sąjungos teisės perkėlimo ir įgyvendinimo darbus koordinuoja Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tarpinstitucinis Europos Sąjungos klausimų koordinavimas Lietuvoje vyksta keliais lygiais. Lietuvos pozicijos Europos Sąjungos Tarybos klausimais rengiamos ir derinamos Lietuvos informacinėje integracijos į Europos Sąjungą sistemoje (LINESIS), svarstomos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos posėdyje (VESK; pirmininkas užsienio reikalų ministras), joms pritariama Vyriausybės pasitarime (prireikus posėdyje). Europos Sąjungos reikalų koordinavimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės 2004 nutarimas Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo ir 2009 nutarimas Dėl Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos sudarymo. Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos posėdžiai vyksta kiekvieną antradienį.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su išrinktąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (2019 09, Briuselis)
Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2015–2020 strateginės kryptys
2015 06 22 Vyriausybė patvirtino Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2015–20 strategines kryptis Auganti ir saugi Lietuva veiksmingoje Europos Sąjungoje. Šis dokumentas skirtas užtikrinti Lietuvos Europos Sąjungoje politikos nuoseklumą, palengvinti Lietuvos pozicijų derinimą tarp skirtingų institucijų, informuoti besidominčius Lietuvos Europos Sąjungoje politika. Strateginėse kryptyse atsižvelgta į Europos Komisijos prioritetus ir Europos Vadovų Tarybos suformuotą Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę.
L: Tarptautinės organizacijos Vilnius 1993; Lietuva ir tarptautinės organizacijos Kaunas 1998; Lietuvos kelias į Europos Sąjungą ir NATO Kaunas 2004.
579