Lietuvà ir Jungtnės Taũtos
Lietuvos narystės Jungtinėse Tautose pradžia, prioritetai
Lietuva nuo 1991 09 17 dalyvauja Jungtinių Tautų veikloje. 1992 Vilniuje įsteigta Jungtinių Tautų koordinatoriaus atstovybė. 1993 07 12 buvo pasirašyta Lietuvos Vyriausybės ir Jungtinių Tautų plėtros programą vykdančių institucijų bendradarbiavimo sutartis.
1992–2004 Lietuva gavo paramą pagal šią programą, nuo 2004, t. y. įstojusi į Europos Sąjungą, pakeitė savo statusą iš šalies paramos gavėjos į donorės. Lietuva aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų ir jos specializuotų agentūrų veikloje prisidėdama prie tarptautinės taikos ir saugumo (tarptautinis saugumas) išsaugojimo, grindžiamo tarptautine teise ir bendradarbiavimu. Globãlios grėsmės (terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, masinio naikinimo ginklų platinimas, klimato kaita, netinkamas gamtos išteklių valdymas, socialinė ir ekonominė diferenciacija, energetinis ir branduolinis saugumas) reikalauja bendrų, suderintų daugelio valstybių pastangų. Lietuva aktyviai prisideda prie Jungtinių Tautų veiksmų žmogaus teisių užtikrinimo, taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo, teisės viršenybės, tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo bei kitose srityse.
Lietuvos priėmimas į Jungtines Tautas 1991 (Niujorkas)
Teisės viršenybė
Lietuva pasisako už tarptautinę sistemą, kuri yra paremta visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais (Tarptautinės teisės principų deklaracija).
Žmogaus teisės
Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas yra vienas svarbiausių tarptautinių santykių aspektų.
Veiksmingai įgyvendintos žmogaus teisės ir laisvės padeda užtikrinti demokratines vertybes, stiprina taiką, saugumą, demokratinę visuomenę (pilietinė visuomenė), užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms bei mažina nusikalstamumą ir diskriminaciją. Lietuva remia tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, kovoti su jais, prisideda prie naujų žmogaus teisių standartų kūrimo, bendradarbiauja su žmogaus teisių stebėjimo institucijomis, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ginant žmogaus teises ir operatyviai reaguojant į krizių situacijas, remia žodžio, religijos ir įsitikinimų laisvę (sąžinės laisvė), vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimą, visų formų rasizmo, rasinės diskriminacijos ir ksenofobijos pašalinimą, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, ypač vaikų ir jaunimo, įgyvendinimą.
nacionalinės vėliavos prie Tautų rūmų įėjimo Ženevoje
Lietuva 2021 išrinkta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare 2022–24 m. laikotarpiui.
Jungtinių Tautų reforma
Lietuva prisideda įgyvendinant Generalinėje Asamblėjoje priimtas rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų reformos taikos palaikymo, vystymosi ir valdymo srityje.
Taikos palaikymas
Jungtinių Tautų taikos palaikymo sistema yra viena pagrindinių priemonių siekiant užtikrinti taiką ir saugumą. Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir Jungtinių Tautų mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose. 1997 Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų Greitojo reagavimo sistemos (angl. Standby Arrangements System), pagal kurią Lietuvos policininkai ir kariai siunčiami į taikos palaikymo misijas (Lietuvos tarptautinis saugumas).
Nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas, kibernetinis saugumas
Lietuva aktyviai veikia ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo (Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Cheminio ginklo uždraudimo organizacija), kibernetinio saugumo srityje, yra prisijungusi prie pagrindinių šios srities tarptautinės humanitarinės teisės aktų (Lietuvos tarptautinis saugumas).
Tvari ekonomikos ir socialinė plėtra
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sako kalbą 74‑ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje (2019 09 26, Niujorkas)
Vystomasis bendradarbiavimas – neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonomikos augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis. 2015 09 25 patvirtinta Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 ir 17 Darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatskiriama Lietuvos užsienio politikos dalis, kuria siekiama: prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse ir kitų Jungtinių Tautų paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo, demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvarios plėtros, žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse, stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su besivystančiomis valstybėmis, informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Lietuvos vystomąjį bendradarbiavimą, jo tikslus, pasiektus rezultatus.
Lietuva daugiašalę paramą vystymuisi teikia per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus bei tarptautines organizacijas, t. p. valstybėms, įtrauktoms į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paramos gavėjų sąrašą. Teikiant paramą šalims partnerėms dėmesys pirmiausia yra skiriamas demokratijai ir pilietinei visuomenei, valstybių administraciniams gebėjimams stiprinti, žmogaus teisėms, ypač moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, istoriniam ir kultūriniam paveldui puoselėti, neįgaliųjų, vaikų ir kitų pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesams ginti, bendruomenių atsparumui krizėms, kylančioms dėl stichinių nelaimių, didinti.
Humanitarinė pagalba
Lietuva teikia humanitarinę pagalbą reaguodama į nepaprastų situacijų poreikius, yra įsipareigojusi remti ir skatinti pagrindinius humanitarinius principus – žmogiškumą, neutralumą ir nepriklausomybę. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo geografija plečiasi: pradėjusi su projektais Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regione, dabar Lietuva didžiausią dėmesį skiria Afganistanui ir Artimiesiems Rytams. Iki 2020 humanitarinė pagalba teikta Sirijai, Centrinei Afrikos Respublikai, nuo konflikto Gazoje nukentėjusiems palestiniečiams, Afganistanui, Baltarusijai, Kinijai, Čekijai, Sakartvelui, Indonezijai, Iranui, Irakui, Japonijai, Libijai, Libanui, Moldavijai, Mianmarui, Pakistanui, Lenkijai, Rumunijai, Rusijai, Turkijai, Ukrainai ir kitoms šalims.
Klimato kaita
Lietuva įgyvendino 2002 Kioto protokolo Lietuvai nustatytą tikslą per 2008–12 metų laikotarpį taršą sumažinti 8 %, palyginti su 1990 m. lygiu.
Lietuvoje 2012 11 06 patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurios paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020), vidutinės trukmės (iki 2030 ir iki 2040) ir ilgalaikius (iki 2050) tikslus bei uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse.
Kovos su klimato kaita politika pastaruoju metu tampa integruota užsienio politikos dalimi, kadangi pasiekti efektyvių rezultatų kovojant su klimato kaita galima tik globaliu lygiu pasitelkiant tarptautinės diplomatijos priemones. 2015 12 12 Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (Lietuva ratifikavo 1995 ir yra viena iš I Priedo šalių, kuriai nustatyti privalomi taršos mažinimo įsipareigojimai) šalių konferencijoje patvirtintas teisiškai privalomas visuotinis klimato kaitos susitarimas, kuris apima 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių įsipareigojimus. 2016 04 22 Lietuva pasirašė Klimato kaitos susitarimą (pirmasis 21 a. daugiašalis susitarimas, nustatantis globalių veiksmų planą norint išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros didėjimą ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu).
Narystė Saugumo Taryboje
2014 01 01–2015 12 31 Lietuva buvo nenuolatine Saugumo Tarybos nare. Narystė Saugumo Taryboje buvo intensyvaus diplomatinio darbo rezultatas. Siekiant paramos Lietuvos kandidatūrai, surengta svarbių vizitų: vien per 2013 užmegzti diplomatiniai santykiai su 13 valstybių. Lietuva 2013 10 17 kartu su Čadu, Čile, Jordanija ir Nigerija buvo išrinkta (už Lietuvos kandidatūrą balsavo 187 valstybės narės iš 193) į Saugumo Tarybą kaip nenuolatinė narė dvejų metų kadencijai.
Narystės Saugumo Taryboje metu Lietuva daug dėmesio skyrė teisės viršenybės stiprinimui, kovai su neteisėta ginklų prekyba, konfliktų prevencijai, civilių, ypač moterų ir vaikų, apsaugai konfliktų zonose bei pagarbai tarptautinės humanitarinės teisės normoms, siekė aktyviai prisidėti kovojant su seksualinio smurto kaip karo priemonės naudojimu, kėlė kibernetinio saugumo bei gamtinių išteklių konfliktuose klausimus.
Lietuva Tarybai pirmininkavo dukart: 2014 vasarį ir 2015 gegužę. Saugumo Tarybos pirmininkės uždavinys – tinkamai organizuoti šios institucijos darbą, užtikrinti pradėtos veiklos tęstinumą. Pirmininkaudama Lietuva daug dėmesio skyrė teisės viršenybės principų taikymui Jungtinių Tautų misijų veikloje, kovai su neteisėta ginklų prekyba ir naudojimu, civilių apsaugai konfliktų metu ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga stiprinimui. 2015 gegužę Saugumo Taryba priėmė Lietuvos parengtas rezoliucijas – dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose ir dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės.
Rezoliucijoje dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose valstybės raginamos siekti, kad būtų taikoma atsakomybė už nusikaltimus, įvykdytus prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos atstovus konfliktų zonose. Valstybės įpareigotos atlikti nepriklausomus, nešališkus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu. Pirmą kartą Saugumo Tarybos rezoliucijoje pripažintas laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo, t. p. teisė rinkti, gauti ir skleisti informaciją ir elektroninėje erdvėje (angl. online and off line). Rezoliucijoje Jungtinių Tautų taikos palaikymo ir politinės misijos įpareigotos ne tik aktyviai rinkti informaciją apie smurto prieš žurnalistus atvejus, bet ir padėti valstybėms kovoti su šiuo reiškiniu.
Rezoliucijoje dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės visos Jungtinių Tautų institucijos skatinamos aktyviau bendradarbiauti kovojant su neteisėta ginklų prekyba, t. p. pažymima, kad, norint spręsti neteisėtos prekybos ginklais keliamas problemas, reikia gerinti valstybių gebėjimus kovoti su ginklų paplitimu. Dokumente išreiškiama stipri parama Sutarčiai dėl prekybos ginklais (priimta 2013, įsigaliojo 2014), kuria siekiama sumažinti neteisėtos prekybos ginklais keliamas žmonių kančias ir skiriamas dėmesys kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas.
2015 gegužę Lietuva Saugumo Taryboje surengė aukšto lygio renginį dėl užsienio teroristų kovotojų. Šiame renginyje aptartas 2014 rugsėjį Saugumo Tarybos priimtos rezoliucijos dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo įgyvendinimas. Susitikimo metu priimtas Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimą bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.
Būdama Saugumo Tarybos nare Lietuva vadovavo Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui bei sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai ir Jemenui komitetams.
Lietuvos pirmininkavimas Ekonominėje ir Socialinėje Taryboje
Lietuva Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos nare buvo išrinkta dvejų metų kadencijai 2005–07 (2006 išrinkta šios organizacijos vicepirmininke, 2007 01 17 Lietuvos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų, ambasadorius Dalius Čekuolis, vienų metų kadencijai išrinktas Ekonominės ir Socialinės Tarybos pirmininku). Lietuvos pirmininkavimo metu pasiekti svarbūs rezultatai įgyvendinant Tarybos reformą: surengtas Tarybos susitikimas su pasaulio finansinėmis institucijomis, pirmą kartą organizuota Tarybos ministrų lygio vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūra, inauguruotas Vystymosi bendradarbiavimo forumas. Lietuvos siūlymu klimato kaitos tema įtraukta į Tarybos darbotvarkę.
Lietuva ir UNESCO
Lietuva aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų specializuotų agentūrų veikloje, iš kurių ypač paminėtina UNESCO. Jos nare Lietuva tapo 1991. Lietuva aktyviai dalyvauja rengiant ir svarstant UNESCO konvencijas. Lietuva yra UNESCO Pasaulio paveldo komiteto narė. UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis yra paskelbusi keturias Lietuvos vietoves: 1994 – Vilniaus senamiestį, 2000 – Kuršių neriją, 2004 – Kernavės archeologinę vietovę, 2005 – Struvės geodezinį lanką, t. p. lietuvių kryždirbystės tradiciją (2001; kryždirbystė) ir dainų šventes (kartu su Estijos ir Latvijos dainų šventėmis, 2003; dainų šventės) – žodinio ir nematerialaus paveldo pasaulio šedevrais.
Prezidentas V. Adamkus 2003 buvo inauguruotas UNESCO geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei, V. Alekna 2007 – UNESCO sporto čempionu, V. Urmana 2016 – UNESCO menininke taikai.
L: Tarptautinės organizacijos Vilnius 1993; Lietuva ir tarptautinės organizacijos Kaunas 1998.
579
Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose
Lietuvos tarptautinis ekonominis finansinis bendradarbiavimas