Lietuvà Prmojo pasaulnio kãro mẽtais (1914–1918)
1914 vasarą prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje buvo sutelkta Rusijos Šiaurės vakarų fronto kariuomenės Pirmoji armija (vadas P. von Rennenkampfas), kurios štabas buvo Vilniuje, o junginiai dislokuoti įvairiose vietose (Kaune ir į vakarus nuo jo, Alytuje, Kalvarijoje, Marijampolėje ir apylinkėse, prie Merkinės, Varėnos, Druskininkų).
Jau nuo pirmųjų karo dienų Lietuva atsidūrė karo veiksmų zonoje. 1914 08 17 Rusijos Pirmoji ir Antroji armijos įsiveržė į Rytų Prūsiją. Pirmoji armija sumušė vokiečius prie Stalupėnų ir Gumbinės. Vokietija, pasinaudojusi Pirmosios ir Antrosios armijų nesuderintais veiksmais ir permetusi iš Vakarų fronto papildomas pajėgas, sumušė Antrąją armiją (kita jos dalis atsitraukė iki Narevo), o Pirmąją armiją 09 09–15 nustūmė už Nemuno; Vokietijos kariuomenė okupavo didelę dalį Užnemunės (Rytų Prūsijos operacija). 10 02 Rusijos kariuomenė baigė trauktis ir 10 11 pradėjo naują puolimą; Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos buvo išstumta.
1915 02 17 Vokietijos kariuomenės Aštuntoji ir Dešimtoji armijos iš Rytų Prūsijos pradėjo Augustavo puolamąją operaciją; 02 19 Virbalio rajone jos sumušė Rusijos Dešimtosios armijos dešinį sparną, pralaužė frontą ir iki kovo mėnesio vėl užėmė didelę dalį Užnemunės (su Vilkaviškiu, Kalvarija), t. p. siaurą Lietuvos pasienio juostą iki Baltijos jūros. Balandžio mėnesį mūšiai vyko Kretingos, Tauragės ir pasienio kitų miestelių apylinkėse. Virš Lietuvos ėmė skraidyti Vokietijos karo lėktuvai.
1915 04 Vokietijos Aštuntoji armija iš Klaipėdos krašto pradėjo naują puolimą trimis kryptimis. Iš Klaipėdos pusės puolusi grupuotė užėmė Plungę, Telšius ir pasuko Mažeikių link. Nuo Jurbarko puolę junginiai užėmė Raseinius, vėliau Radviliškį ir Šeduvą. Iš Tilžės žygiavusi grupuotė per Tauragę pasuko Šiaulių link; Šiauliai buvo svarbus geležinkelių transporto mazgas. Iki 05 01 Vokietijos kariuomenė užėmė Liepojos geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Radviliškio, išskyrus Šiaulius. Prasidėję atkaklūs mūšiai dėl Šiaulių truko iki rugpjūčio pradžios. 08 03 Vokietijos kariuomenė užėmė Šiaulius, 08 09 – Panevėžį ir įsiveržusi į Latviją užėmė Liepoją, Ventspilį, Mintaują, vėliau puolė Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvą.
vokiečių kariai, įžengę į degančius Šiaulius (1915 atvirukas)
laikinas tiltas per Nemuną Kaune (1915 atvirukas; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1915 08 pradžioje Vokietijos Dešimtoji armija pradėjo Kauno operaciją. 08 20 ji pasiekė Kauną ir puolė jo tvirtovę; Kauno tvirtovės įgulą sudarė apie 60 000 karių. 08 31 vokiečiai užėmė miestą ir tvirtovę; į nelaisvę pateko apie 20 000 Rusijos karių. Vėliau Vokietijos Dešimtoji armija tęsė puolimą Vilniaus, Ukmergės, Alytaus kryptimi. 09 21 vokiečių kavalerija prie Ukmergės smogė į Rusijos kariuomenės Penktosios ir Dešimtosios armijų sandūrą, pralaužė gynybą ir užėmė visą Rytų Lietuvą (09 26 Švenčionis). Įsiveržę į Baltarusiją 09 27 vokiečiai užėmė Vileiką ir pasiekė Polocko–Maladečinos–Vilniaus geležinkelio liniją prie Ašmenos bei Smurgainių. 10 01 Vokietijos kariuomenė užėmė Vilnių. Po 09 28–29 Rusijos kariuomenės kontrsmūgio iki 10 15 Vokietijos kariuomenė pasitraukė į Zarasų–Drūkšos upės–Kazėnų–Naročiaus ežero–Smurgainių liniją ir perėjo į gynybą. Šią liniją Vokietijos kariuomenė pavertė įtvirtintu gynybos ruožu ir jame gynėsi iki karo pabaigos.
Vokietija okupavo beveik visą Lietuvos teritoriją. Lietuvoje buvo dislokuota jos Dešimtoji armija (štabas Vilniuje), Aštuntosios armijos (Šiauliuose) ir atskirosios kariuomenės grupės (Utenoje) štabai. Per visą I pasaulinį karą Lietuva buvo Vokietijos kariuomenės okupuota ir liko karo veiksmų zona iki karo pabaigos, o paskutiniai jos daliniai buvo išvesti iš Lietuvos tik 1919.
Per karo veiksmus dalis Lietuvos buvo nuniokota, sugriauti Šiauliai, apie 50 mažesnių miestų ir miestelių, apie 1200 kaimų. Rusijos valdžia gilyn į Rusiją perkėlė apie 160 įmonių su įrenginiais ir darbininkais, vidurines mokyklas, gubernijų ir apskričių įstaigas. Kartu su jomis, t. p. gelbėdamiesi nuo karo arba kariuomenės išvaryti iš pafrontės zonos Rusijoje atsidūrė ir apie 300 000 Lietuvos gyventojų. Dar apie 60 000 vyrų buvo mobilizuota į Rusijos kariuomenę. Užimtoje Rusijos imperijos dalyje Rytų fronto kariuomenės vyriausioji vadovybė įkūrė administracinį teritorinį vienetą – Oberostą (apėmė ankstesnes Suvalkų, Kauno, beveik visas Vilniaus, Gardino ir Kuršo gubernijas).
Rusijos kariuomenės sugriauti Šiauliai (1915 atvirukas)
Vokietijos imperatorius Vilhelmas II ir P. von Hindenburgas atvyksta prie Vilniaus katedros (1916 atvirukas, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Okupuotos teritorijos valdymas buvo visiškai militarizuotas. Visą sričių gyvenimą tvarkė karinės valdybos. Valdžios aparatą centre ir vietose sudarė vokiečiai. Vietos gyventojai galėjo būti skiriami tik kaimų seniūnais. Lietuva turėjo išlaikyti okupacinę kariuomenę ir dar remti Vokietijos ūkį. Plačiai taikytos rekvizicijos – nustačius mažas maisto produktų vartojimo normas reikalauta atiduoti beveik visą javų, bulvių, kitų daržovių, dobilų derlių. Arkliai, karvės, kiti naminiai gyvuliai buvo surašyti ir prireikus administracijos potvarkiais atimami. Buvo rekvizuojamos t. p. ir transporto priemonės, metalo gaminiai. Prekybininkus varžė muitai ir daugybė monopolių. 1916 pradžioje labai suvaržyta prekyba maisto produktais (leista tik apskričių viršininkams ir jų įgaliotiems asmenims).
Be administracijos leidimo buvo draudžiama važiuoti į kitą apskritį, be paso išeiti už seniūnijos ribų, skersti gyvulius ir kita. Darbininkų padėtis blogėjo dėl pramonės nuosmukio (veikė ir net buvo plečiamos tik įmonės, perdirbančios miško medžiagą ir žemės ūkio produktus), daugumos gyventojų – dėl įvairiausių mokesčių, rinkliavų ir naujų pinigų – ostmarkių – infliacijos. Trūkstant maisto miestuose įvesta kortelių sistema. Okupacinė administracija varžė visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą (1915–16 nebuvo leidžiama jokia lietuviška spauda). Už okupacinės administracijos potvarkių nevykdymą gyventojai buvo baudžiami iki 10 000 markių baudomis ir kalėjimu, neretai be teismo arba karo lauko teismo nuosprendžiu sušaudomi.
Vilnius per I pasaulinį karą (1915? atvirukas, gatvės gale – Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Kongreso biblioteka)
Tik 1918 pabaigoje, žlungant Vokietijos imperijai ir jos karinei galiai, vokiečių kariuomenė pradėjo trauktis iš Lietuvos. I pasaulinis karas nualino Lietuvą, bet kartu, susilpninęs Rusijos ir Vokietijos imperijas, sudarė prielaidas 1918 atkurti Lietuvos valstybę (Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas (1918–1920)). Kai kuriose Lietuvos apskrityse Vokietijos okupacinės valdžios institucijos veikė iki 1919 pavasario.
R: Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė (sudarė E. Gimžauskas) Vilnius 2006.
-Lietuvos istorija
Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Liublino unijos (1569–1795)
Lietuva Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1914)
Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas (1918–1920)
Lietuvos sovietinė okupacija ir aneksija (1940–1941)
Lietuva Vokietijos okupacijos metais (1941–1944)
Lietuva stalininio režimo metais (1944–1953)
Lietuva politinio atšilimo ir stagnacijos laikotarpiu (1953–1987)