lietùviškais vietóvardžiais pavadnti augala. Iš Lietuvos vardo yra sudaryti apie 20 induočių augalų rūšių moksliniai (lotyniški) pavadinimai, apie 10 rūšių augalų pavadinimai susiję su kitais Lietuvos vietovardžiais.
Labiausiai paplitusi yra lietuvinė monažolė (Glyceria lithuanica). Jos arealas apima Skandinaviją, Vidurio Europos rytinę dalį, visą Rytų Europą, Sibirą, Tolimuosius Rytus ir Japoniją. 1830 ją aprašė S. B. Gorskis. 1984 pirmieji šios rūšies augalai buvo surinkti ir Lietuvoje – Biržų girioje, vėliau dar keliose vietovėse šalies rytinėje dalyje. C. W. von Nägelis (1817–91) ir A. Peteris (1853–1937) vanagės (Hieracium) genties rūšį pavadino lietuvine vanage (Hieracium lithuanicum). H. Zapałowiczius 1911 aprašė lietuvinę naktižiedę (Silene lithuanica). Kelių rūšių augalai, nors pavadinti Lietuvos vardu, dabartinėje šalies teritorijoje iki šiol neaptikti. Tai lietuvinė neužmirštuolė (Myosotis lithuanica), lietuvinis pūtelis (Tragopogon lithuanicus), lietuvinis bobramunis (Anthemis lithuanica). Pastarąjį paskelbė A. P. de Candolle’is pagal W. Besserio pasiūlytą augalo pavadinimą ir aprašymą. Kelios augalų rūšys pavadintos Vilniaus vardu. Viena jų yra vilniškis lendrūnas (Calamagrostis vilnensis).
lietuvinė naktižiedė
V. Galinis prie Vilniaus esančiuose Žaliuosiuose ežeruose aptiktą naują plūdės (Potamogeton) genties rūšį pavadino vilniške plūde (Potamogeton vilnensis). M. Natkevičaitė-Ivanauskienė pagal V. Andriulionytės Žuvinto pelkėje ties Saltininkų kaimu 1961 surinktus smilgų pavyzdžius aprašė naują rūšį ir pavadino ją sūduvine smilga (Agrostis sudavica).
849