lietùviškų knỹgų leidýba Mažõjoje Lietuvojè
Mažojoje Lietuvoje 1547–1940 išėjo apie 3450 vietos gyventojams skirtų leidinių lietuvių kalba, dauguma religinio turinio, išspausdinti dažniausiai gotikiniu šriftu. Išskirtini trys knygų leidybos etapai: 1547–1807 (330 spaudinių; skirta daugiausia Prūsijos valdžios poreikiams), 1808–1919 (2500 spaudinių; labiausiai knygų leidybą veikė komerciniai, religiniai, tautiniai, kultūriniai interesai, visuomeninė politinė veikla, mokslo plėtotė), 1920–40 (670 leidinių; leidybą lėmė valstybės, Klaipėdos krašto, lietuvių tautos išlikimo ir švietimo poreikiai). Mažojoje Lietuvoje lietuvių spaudos (taip pat ir periodinės) leidybą trukdė ir 1940 ją sustabdė Vokietijos valdžia. Knygų leidyba Mažojoje Lietuvoje rėmėsi labai gera poligrafine baze. Mažosios Lietuvos teritorijoje 1547–1940 veikė 390 spaustuvių ir litografijų, 17 vietovių buvo spausdinama lietuvių kalba.
Lietuvių spaustuvės
Kataliogas (M. Jankaus spaustuvė, Bitėnai, 1901)
Pirmosios lietuvių spaustuvės buvo Traušio spaustuvė, Mikšo spaustuvė, K. Voskos ir M. Jankaus (1889–90, Ragainė). Reikšmingiausios lietuvių kultūrai buvo Weinreicho spaustuvė, Reussnerių spaustuvė, Hartungų spaustuvė (visos Karaliaučiuje), Posto spaustuvė, Reyländerių spaustuvė, Mauderodės spaustuvė, E. Jagomasto spaustuvė (Lituania), Holzo ir Šerniaus spaustuvė, Lituania, Klaipėdos rytas, Jankaus spaustuvė. Žymiausi spaudos centrai: Tilžė (išleista 1262 neperiodiniai leidiniai), Klaipėda (764), Karaliaučius (649), Priekulė (268), Bitėnai (123). 217 Mažajai Lietuvai skirtų knygų Vokietijos ir kitų šalių miestuose išleido tarptautinės religinės draugijos, mokslo ir komercijos įstaigos, privatūs asmenys. Sparčiai augančios Prūsijos ekonomikos ir laisvosios rinkos sąlygomis knygų leidybos apimtys nuolat didėjo, todėl iki 1857 ir 1865–82 (dėl lietuvių spaudos draudimo) Mažojoje Lietuvoje išleista daugiau knygų negu Didžiojoje Lietuvoje, ypač daug lietuviškų leidinių išėjo 1890–1914.
Bitėnų, Karaliaučiaus, Klaipėdos, Ragainės, Tilžės ir kitose Mažosios Lietuvos spaustuvėse išėjo Rusijos valdžios Didžiojoje Lietuvoje draudžiamų knygų lotynišku raidynu, Lietuvos švietėjų, socialdemokratų, latvių, lenkų, baltarusių literatūros, po 1918 – Lietuvos komunistų partijos nelegalių leidinių.
Knygų tematika ir rūšys
Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos buvo įvairios tematikos ir rūšių. Ilgą laiką vyravo religinio turinio leidiniai. Protestantų tolerantiškumas kitų tautų kalboms, jų religinių organizacijų aktyvumas bei Prūsijos valdžios politika remti reformacijos šalininkus ir telkti ne tik savo, bet ir kitų šalių inteligentiją lėmė tai, kad Mažojoje Lietuvoje anksčiau nei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė pirmoji knyga lietuvių kalba (M. Mažvydo Katekizmas 1547) ir kitos religinės knygos (M. Mažvydo Giesmės krikščioniškos 1549, J. Bretkūno Postilė 1591, Biblija 1735). Sparti ekonomikos ir mokslo pažanga lėmė knygų tematikos įvairovę. Mažojoje Lietuvoje išleistos pirmosios lietuviškos įvairiõs tematikos knygos: D. Kleino lietuvių kalbos gramatika (1653), karinis statutas Tvarkos surašas... (1705), grožinės literatūros knyga – Ezopo pasakėčių vertimas (1706), pirmosios medicininės pagalbos (1775) ir arklininkystės (1849) vadovai, ugniagesybos, bitininkystės vadovėliai (abu 1801), M. L. Rėzos parengtas tautosakos rinkinys Dainos (1825), kartografijos spaudinys – Vakarų Europos ir Afrikos scheminis žemėlapis (1876).
Lietuvių literatūrai, kalbotyrai ir Europos filologijos mokslui (daugiausia baltistikai) didelį poveikį turėjo K. Donelaičio Metai (išleista 1818), P. Ruigio, K. G. Milkaus, F. Kuršaičio, J. A. M. Voelkelio, K. Jurkšaičio, C. Cappellerio, A. Schleicherio, Ch. Bartscho ir kitų išleisti veikalai. Mažojoje Lietuvoje pirmą kartą į lietuvių kalbą buvo išverstas vokiečių herojinės poemos Nybelungų giesmė perdirbinys Dyvni prisitikimai ir karžygiški darbai raguotojo Sygvrydo... (prieš 1850), J. H. Pestalozzi romanas Lynartas ir Gertrūda (1898), E. M. Arndto, Ch. F. Gellerto, G. E. Lessingo kūriniai. Visuomenės ugdymui didelės įtakos turėjo kalendoriai (pirmasis – Prūsiškos kalendros, išspausdinta 1846 Klaipėdoje; iki 1940 išleista 308 knygos arba lakšto pavidalo kalendoriai).
Sandoros leidinys Krikszczioniszkas kudikių prietelis (1926)
L: D. Kaunas Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida, 1547–1940 Vilnius 1996; V. Užtupas Lietuvos spaustuvės 1522–1997 Vilnius–Kaunas 1998; V. Stonienė XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) Vilnius 2000; A. Buračas, V. Užtupas Senieji Lietuvos spaudmenys: XVI–XVIII amžiaus faksimilės Vilnius 2004.
2550
knygų leidyba Lietuvoje iki 1795
knygų leidyba Lietuvoje 1795–1904
knygų leidyba Lietuvoje 1904–1918
knygų leidyba Lietuvoje 1918–1940
knygų leidyba Lietuvoje 1940–1990