lietùviškų knỹgų leidýba ùžsienyje
Lietuviškų knygų leidybos užsienyje pradžia
Lietuviškų knygų leidybos kitose Europos šalyse pradininkai buvo 1831 ir 1863 sukilimų dalyviai emigrantai. Jie (V. D. Gadonas, J. Zenavičius, J. Stasevičius ir kiti) daugiausia Prancūzijoje leido atsiminimus apie sukilimus ir kitas knygas. Daugelyje Europos šalių (daugiausia Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje, spaudos draudimo metais – ir Rusijoje) išleista filologinių veikalų lietuvių kalba. 19 a. pabaigoje knygų leidybą pagyvino dėl socialinių priežasčių iš Lietuvos emigravę žmonės. Žymesnių jų spaudos centrų atsirado Didžiojoje Britanijoje. 19 a. pradėjus leisti periodinius leidinius, užsienyje atsirado ir lietuvių spaustuvių (pirmąją 1916 įsigijo Škotijos lietuvių Romos katalikų darbininkų šv. Juozapo sąjunga). 1911–18 leidybinę veiklą plėtojo J. Gabrio-Paršaičio vadovaujamas Lietuvių informacijos centras Prancūzijoje ir Šveicarijoje (išleido apie 50 Lietuvai skirtų spaudinių įvairiomis kalbomis). Po 1918 atsirado naujų lietuvių emigrantų leidybos centrų Europoje. Latvijoje knygas leido knygų leidimo bendrovės Audra, Knygų draugija, kitos institucijos. Vokietijoje ir SSRS spaudą leido ir nelegaliai į Lietuvą gabeno lietuvių komunistai. Pagrindiniai komunistinės literatūros leidybos centrai buvo Petrogradas, Voronežas, Smolenskas, Maskva, Minskas. Apie 50 knygų išleista Maskvoje, daugiausia – SSRS užsienio darbininkų leidykloje. 86 leidiniai 1927–37 išleisti Minske. SSRS daugiausia leista visuomeninė politinė literatūra (marksistų veikalai), t. p. išleista grožinės literatūros, istorinės tematikos knygų, vadovėlių. 1941–44 SSRS veikė iš Lietuvos pasitraukusios LSSR leidybinės institucijos, buvo išleista apie 100 lietuviškų spaudinių.
Lietuviškų knygų leidyba Vakarų Europoje
1945–52 daug lietuviškų spaudinių išleista karo pabėgėlių stovyklose Vakarų Vokietijoje, nuo kelių iki keliolikos knygų išėjo Italijoje, Anglijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Knygas leido keliolika privačių ir kooperatinių leidyklų (didžiausios – Patria, Sūduva, Giedra, Aistia), periodinių leidinių redakcijos, įvairios lietuvių ir tarptautinės organizacijos, lietuvių mokymo įstaigos, literatūros ir spaudos mylėtojų būreliai, pavieniai asmenys. Knygos, gavus karinės valdžios sutikimą, buvo spausdinamos vietos spaustuvėse arba dauginamos rotatoriais, rašomosiomis mašinėlėmis ir kitomis dauginimo priemonėmis. 1945 išleista 91, 1946–47 – daugiau kaip 200 neperiodinių leidinių. Nuo 1948 vidurio lietuvių leidyba Vokietijoje labai sumenko (emigrantų ekonominę būklę pablogino Vokietijos valiutos reforma, be to, karo pabėgėliai pradėjo masiškai emigruoti iš Vakarų Europos), 1949–52 išleista tik keliasdešimt pavadinimų knygų. Iš viso Vakarų Europoje 1945–52 išleista daugiau kaip 1000 neperiodinių spaudinių (vyravo grožinė literatūra, visuomeniniai politiniai ir religiniai leidiniai).
Lithuanian bookplates = Lietuvių ekslibriai (Čikaga, 1980)
Vėlesniais metais didžiausiu leidybos centru Europoje tapo Didžioji Britanija. Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga 1952 Londone įsigijo B. Daunoro įsteigtą spaustuvę Nida, 1952–59 veikė bendra Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lietuvių leidykla Bendrija (būstinė Vokietijoje); abi išleido po keletą knygų. 1954 Londone įsteigtas Nidos knygų klubas per 40 metų išleido daugiau kaip 100 knygų. Knygas leido įvairūs sambūriai ir asmenys, daugumą jų išspausdino Nidos spaustuvė. Daugiausia buvo leidžiama grožinė literatūra (A. Škėmos, K. Barėno, K. Almeno, B. Brazdžionio ir kiti kūriniai), visuomeninė politinė literatūra.Tarp Italijos lietuvių knygų leidyboje aktyviai reiškėsi saleziečiai, nuo 20 a. 6 dešimtmečio pradžios Castelnuovo don Bosco miestelyje (Pjemonto sritis), vėliau Romoje jie turėjo spaustuvę ir leidyklą, leidžiančią religinę ir grožinę literatūrą. Romoje mokslinę litetūrą leido Lietuvių katalikų mokslo akademija.
Lietuviškų knygų leidyba Jungtinėse Amerikos Valstijose
Jungtinėse Amerikos Valstijose išeivių leidyba pradėta 1875, kai Shamokine M. Tvarauskas savo spaustuvėje išspausdino žodyną Tlumočius, arba slovnikas angielckaj-lietuviškas ir lietuviškaj-angielckas (pirmoji Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių knyga). Iki 1904 Jungtinėse Amerikos Valstijose išėjo apie 700 lietuviškų leidinių (knygos, albumai, smulkieji spaudiniai). Juos leido apie 130 organizacijų, draugijų, įstaigų ir asmenų. Daugiausia (apie 200 spaudinių) išleido Susivienijimas lietuvių Amerikoje (nuo 1886), Lietuvių mokslo draugystė (1889–96), Tėvynės mylėtojų (nuo 1896) ir kitos draugijos. Veikė apie 30 lietuvių spaustuvių, daugumą spaudinių išleido 10 didžiausių spaustuvių. Kai kurių laikraščių leidėjai sukūrė didelius leidybinius centrus, apimančius periodikos ir knygų leidybą, spaudos įmones, knygrišyklas, knygų platinimą, kartu versdamiesi ir kitu verslu (prekyba, bankininkyste ir kita). Knygas leido J. Paukštys (1886 Plymouthe įsteigė laikraštį ir spaustuvę Vienybė lietuvninkų, nuo 1897 priklausė jo giminaičiui J. J. Paukščiui), D. T. Bačkauskas (1888 Mahanoy City įsteigė laikraštį ir spaustuvę Saulė, išleido apie 130 knygų) ir kiti. Svarbiausi lietuviškos spaudos centrai iki 1904 buvo Shamokine, Shenandoah, Plymouthe, Mahanoy City, Niujorke ir Čikagoje. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai knygas leido ne tik savo reikmėms – spaudos draudimo metais jos buvo skirtos ir Lietuvai. Svarbiausi leidiniai: J. Basanavičiaus parengti tautosakos rinkiniai, M. Valančiaus, S. Daukanto, K. Skirmuntaitės istorijos veikalai, Žemaitės, Šatrijos Raganos, V. Pietario, A. Vienažindžio grožiniai kūriniai, išleista nemažai visuomeninės politinės tematikos, mokslo populiarinamųjų leidinių. Knygos leistos be cenzūros, bet knygų, kurių autoriai buvo Lietuvos gyventojai, leidybos duomenys buvo slepiami. Kai kurios knygos buvo iliustruotos (pirmoji – Medega S. Daukanto bijografijai 1898). 1900 Paryžiaus pasaulinėje parodoje laikraščio Lietuva spaustuvės (1892–1920 Čikagoje) leidiniai apdovanoti aukso medaliu. Leidinių tiražai svyravo nuo 200 iki 10 000 egzempliorių, daugiausia knygų leista 3000–4000 egzempliorių tiražu.
Spaudos draudimo Lietuvoje panaikinimas (1904) turėjo įtakos ir išeivių leidybai Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji pradėjo labiau orientuotis į išeivių poreikius. Šalia anksčiau veiklą pradėjusių leidėjų išsiskyrė (iki 1920) A. Olšauskas, savo bendrovėje Lietuva (laikraštis, spaustuvė, knygų leidykla, knygynas) išleidęs apie 130 knygų. Savo laikraščius ir spaustuves turėjo J. M. Tananevičius (laikraštis Katalikas, daugiau kaip 100 knygų), S. Michelsonas (laikraštis Keleivis, apie 80 knygų), V. Šlekys (laikraštis Darbininkų viltis, apie 30 knygų); maždaug po 80 knygų išleido bendrovės Vienybė lietuvninkų (1886–20 Plymouthe ir Niujorke), Saulė (1888–1959 Mahanoy City) ir kiti. Knygas leido A. B. Žamaičio ir Co (apie 30 knygų), J. Ilgaudo (20 knygų) spaustuvės Čikagoje, P. Milišausko spaustuvė Bostone (apie 30 knygų), privatūs asmenys. Iš viso 1904–20 išleista apie 1500 knygų, populiariausių knygų tiražai buvo iki 15 000 egzempliorių. Daugiausia išleista grožinės, visuomeninės politinės literatūros, pjesių, mokslo populiarinamųjų knygų. Anglų kalba išleista nemažai literatūros, remiančios Lietuvos nepriklausomybės siekį.
Algimanto Mackaus knygų leidimo fondo išleistos knygos
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje apribojus imigraciją į Jungtines Amerikos Valstijas, išeivijoje mažėjo susidomėjimas sava spauda, kartu ir leidybos apimtys. Iki 1949 daugiausia knygų leido laikraščių Draugas, Dirva, Laisvė, Vilnis redakcijos ir spaustuvės, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija Brukline, kunigas A. Milukas (apie 180 knygų) ir J. Pranaitytė (apie 30 knygų). Leista daug grožinės ir visuomeninės politinės literatūros, bet tiražai mažėjo. Po II pasaulinio karo išeivių leidybą Jungtinėse Amerikos Valstijose atgaivino iš Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklų persikėlę lietuviai. Iš jų įsteigtų leidyklų svarbiausios buvo Lietuvių literatūros draugija (nuo 1945), Lietuviškos knygos klubas, Gabija, Terra, Vilties draugijos leidykla (nuo 1952, Clevelandas), Lietuvių enciklopedijos leidykla, Ateitis (nuo 1955; nuo 1971 Ateities literatūros fondas, Niujorke, Čikagoje ir kitur), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Kultūros taryba (nuo 1955, Niujorkas), Mackaus knygų leidimo fondas, fondas Į laisvę, Pedagoginis lituanistikos institutas (abu nuo 1960), Akademinės skautijos leidykla (nuo 1970, visos Čikagoje), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Švietimo taryba (nuo 2000, Niujorkas) ir kitos. 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje lietuviai išeiviai turėjo daugiau kaip 20 leidyklų, bet knygas leido mažais tiražais. Knygas leido ir SSRS palaikomi komunistiniai leidėjai, daugiausia – periodinių leidinių redakcijos (Vilnis Čikagoje, Laisvė Niujorke), Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija. Knygos buvo leidžiamos ne tik lietuvių kalba. S. Zobarsko 1962 Niujorke įsteigta Manyland Books leidykla ir Čikagoje veikusi A. Kezio įsteigta Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla (Lithuanian Library Press, nuo 1977) ir kiti leidėjai anglų kalba išleido nemažai lietuvių rašytojų kūrinių vertimų antologijų, lietuvių kultūrą propaguojančių knygų. Vyravo grožinė, daugiausia – lietuvių autorių (M. Katiliškio, V. Krėvės, K. Bradūno ir kitų) kūriniai, visuomeninė politinė literatūra, išleista nemažai meno leidinių. Reikšmingiausias leidybinis projektas – Lietuvių enciklopedijos leidyklos išleista Lietuvių enciklopedija (37 t. 1953–85) ir jos angliškas variantas Encyclopedia Lithuania (6 t. 1970–78). Knygos spausdintos anksčiau įkurtose Draugo, Dirvos, Naujienų ir kitose spaustuvėse, t. p. 20 a. 5 dešimtmečio emigrantų įsteigtose Lietuvių enciklopedijos, M. Morkūno (Morkūno spaustuvė), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos (1950–89, Putname) spaustuvėse.
Lietuviškų knygų leidyba kitose šalyse
Pietų Amerikos šalyse lietuvių leidybos užuomazgos siekia 20 a. pradžią. Pirmąją spaustuvę Argentinoje apie 1913 įsteigė J. Pauga. 1926 Buenos Airėse įsteigta Argentinos lietuvių darbininkų spaudos bendrovė Rytojus, 1936 – kooperatinė spaudos bendrovė Talka, knygas leido laikraščių Argentinos lietuvių balsas (Buenos Airėse), Laikas (Avellanedoje) redakcijos, įvairios organizacijos. Dauguma knygų spausdinta laikraščio Laikas spaustuvėje. Iš viso išleista apie 100 knygų, daugiausia visuomeninės politinės tematikos, t. p. grožinės literatūros. Brazilijoje pirmosios lietuviškos knygos išleistos 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje, gausiau leistos po II pasaulinio karo. Keletas knygų išleista Venesueloje, Urugvajuje, Kolumbijoje.
Kanadoje 20 a. 3 dešimtmečio periodikos leidyba davė pradžią ir lietuviškų knygų leidybai. 1950 Toronte įsteigta spaudos bendrovė Žiburiai (leido savaitraštį Tėviškės žiburiai, knygas, kalendorius), 1951 – leidyklos Rūta ir Baltija. Knygas leido įvairios organizacijos ir asmenys. Leidybos centras buvo Torontas, čia veikė spaustuvės Litho Art Ltd. ir Time Press Litho Ltd. Daugiau kaip 30 knygų išleista Hamiltone, daugiau kaip 20 – Montréalyje. Leista daugiausia grožinė ir visuomeninė politinė literatūra.
Australijoje 1945 pradėtas leisti pirmas lietuviškas laikraštis Mūsų pastogė, 1951 įkurta spaustuvė Mintis (veikė iki 1988), 1948–56 veikė Australijos lietuvio leidykla ir spaustuvė, knygas leido įvairios organizacijos ir asmenys; išleista apie 70 knygų, daugiausia grožinės literatūros.
Negalutiniais duomenimis, 1944–93 užsienyje iš viso išleista apie 8000 lietuviškų knygų ir smulkiųjų spaudinių.
L: V. Stonienė XX amžiaus Lietuvos knyga (1904–1990) Vilnius 2000; R. Misiūnas Barakų kultūros knygos: lietuvių DP leidyba 1945–1952 Vilnius 2003.
2550
knygų leidyba Lietuvoje iki 1795
knygų leidyba Lietuvoje 1795–1904
knygų leidyba Lietuvoje 1904–1918
knygų leidyba Lietuvoje 1918–1940
knygų leidyba Lietuvoje 1940–1990