Lietuviškų knygynėlių draugija

Lietùviškų knygynlių draugijà, kilnojamųjų bibliotekų organizacija, veikusi 1905–07 Vilniuje. Įsteigta P. Bugailiškio iniciatyva, jam talkino M. Šlapelienė. Draugiją globojo, rėmė ir jos veiklą propagavo savaitraščių Lietuvos ūkininkas, Žarija redakcijos. 1905 buvo 34, 1906 – 39 nariai. Steigė kilnojamąsias bibliotekas, kurios turėjo skyrių (filijų) Lietuvos įvairiose vietose, daugiausia provincijoje, sudarinėjo knygų rinkinius, juos siuntė į miestelius ir kaimus. 1905 buvo įsteigtos 24, 1906 pabaigoje – 39 bibliotekos. Kauno gubernijoje jų buvo 25 (Ukmergės ir Zarasų apskrityse po 6, Panevėžio – 5, Šiaulių – 4, Raseinių ir Kauno – po 2 bibliotekas), Vilniaus gubernijoje – 8 (Vilniuje 2, Trakų ir Švenčionių apskrityse – po 3 bibliotekas), Suvalkų gubernijoje – 6 (Marijampolės ir Vilkaviškio apskrityje – po 2, Kybartuose ir Krosnoje – po 1 biblioteką). Bibliotekos turėjo 80–100 knygų. Dažniausiai bibliotekos buvo slaptos, nes turėjo ir nelegalių leidinių. Didesnę fondų dalį sudarė grožinė literatūra, t. p. mokslo populiarinamieji, istorijos ir politikos mokslų leidiniai. Komplektuota pagal Lietuviškų knygynėlių draugijos katalogą (1906). 1907 caro valdžiai uždraudus draugijos veiklą, knygos atiteko kitoms, daugiausia slaptoms, jaunimo draugijų bibliotekoms. Draugijos veiklą iš dalies tęsė M. Šlapelienės knygynas (veikė 1906–45 Vilniuje).

2271