Lietùviškųjų studeñtų organizãcijų sjunga veikė 1933–38. Steigėjos – 30 Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizacijų.
Tikslas – vienyti Vytauto Didžiojo universiteto studentų lietuviškas organizacijas Klaipėdos ir Vilniaus kraštams bei užsienio lietuviams pažinti, su jais bendradarbiauti, ginti lietuvių teises Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose, rūpintis tų kraštų bei užsienio lietuvių kultūros ir ekonominiais reikalais. Sąjungos atstovai dalyvavo 1935 Pasaulio lietuvių kongrese (jame buvo įkurta Pasaulio lietuvių studentų sąjunga), palaikė ryšius su Klaipėdos kultūrinio bendradarbiavimo sąjunga, Vilniaus lietuvių studentų organizacijomis, rengė studentų ekskursijas į Vilniaus ir Klaipėdos kraštus. 1934–35 Vytauto Didžiojo universitete surengė Klaipėdos semestrą, kurio metu studentams buvo skaitomos paskaitos aktualiais Klaipėdos krašto klausimais, 1934 suorganizavo piniginę rinkliavą badaujantiems vilniečiams šelpti, 1935 12 – knygų rinkliavą, per kurią surinkta apie 1000 knygų užsienio lietuviams. Nuo 1934 turėjo spaudos, propagandos ir kronikos komisijas. 1934 rudenį sąjungai priklausė 41 Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizacija. 1935 pavasarį dėl organizacinių ir ideologinių nesutarimų iš sąjungos išstojo dalis studentų korporacijų. 1938 priimtos naujos Vytauto Didžiojo universiteto studentų taisyklės nenumatė studentų organizacijų sąjungų, todėl rektoriaus nutarimu 1938 11 10 sąjunga buvo uždaryta.
Sąjungai vadovavo vykdomasis komitetas. Jo pirmininkai: J. Mickus, E. Racevičius, J. Švėgžda, A. Kairelis, J. Jaugelis, J. Narbutas, V. Rupšys, P. Rimkūnas.
1718