Lietùvių aktyvstų fròntas, LAF, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija, veikusi 1940–41. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasipriešinimo sąjūdis kilo ir tarp Vokietijoje buvusių Lietuvos politinių veikėjų, jam vadovavo buvęs Lietuvos pasiuntinys K. Škirpa.
1940 11 17 LAF steigiamąjį aktą pasirašė 28 asmenys. Jo tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. K. Škirpai paprašius jo patikėtiniais tapo E. Galvanauskas, K. Brunius, A. Maceina ir K. Žalkauskas. Buvo sudaromos ir komisijos (ideologijos, finansų, užsienio lietuvių, krašto apsaugos, propagandos ir kitos), jos rengė projektus kaip tvarkyti vieną ar kitą išlaisvinto krašto visuomeninio gyvenimo sritį. Organizacijai priklausė įvairių politinių pažiūrų asmenys, didžiausią įtaką darė voldemarininkai. LAF programos projektas buvo rengiamas ilgiau kaip pusmetį. Valstybė jame laikoma priemone tautos gerovei kelti, jos kultūrai plėtoti, atskiriamos valstybės ir Bažnyčios veiklos sritys, bandoma rasti modus vivendi tarp privačios nuosavybės ir valstybės teisių. LAF programiniams dokumentams ir atsišaukimams darė įtaką ir nacionalsocializmo ideologija; tai rodo kai kurie ją atitinkantys principai – vado kultas, vadinamasis tautinis socializmas, žydų pašalinimas iš politinio bei ekonominio šalies gyvenimo. Manoma, LAF vienijo iki 500 narių. 1941 03 30 įkurta LAF karinė organizacija – Tautinio darbo apsauga – turėjo tapti LAF kovos būrių branduoliu.
Savo viltis LAF vadovybė siejo su Vokietijos kariuomenės žygiu į Rytus per prasidėsiantį SSRS–Vokietijos karą. Tikėta, kad Vokietija padės išvaduoti Lietuvą ir atkurti valstybingumą. 1941 01 25 parengtame Lietuvos išlaisvinimo plane karui prasidėjus numatoma surengti sukilimą, Vokietijoje sudaryti Lietuvos Vyriausybę. K. Škirpa apie aktyvistų ketinimus, sukilimo planavimą informavo vokiečių pareigūnus – Užsienio reikalų ministerijos tarnautojus, Vyriausiosios karo vadovybės atstovus. Jiems buvo teikiami duomenys apie planuojamos Vyriausybės sudėtį, atsišaukimų projektai. Su Vyriausiosios karo vadovybės parama kursuose prie Karaliaučiaus LAF nariai buvo mokomi atlikti įvairias kovines užduotis.
LAF štabas, prisiėmęs vadovaujančio centro pareigas, bandė patarti, kaip sudaryti organizacijos padalinius Lietuvoje, laukė pranešimų iš Lietuvos. Čia svarbūs buvo ryšininkai, geriausiai žinomi – B. Michelevičius (į Lietuvą 1940 12–1941 06 vyko tris kartus), A. Švarplaitis (buvo siunčiamas iš Berlyno į Lietuvą), M. Naujokaitis (pirmasis atvyko į Berlyną iš Lietuvos). LAF palaikė ryšius su bene reikšmingiausia pogrindine organizacija Lietuvoje – Bulvičiaus grupe (kai kurie tyrinėtojai mano, kad ji tapo LAF Vilniaus štabu), Mažeikiais, Aktyvistų vardu pasivadinusia pogrindine organizacija Kretingos apskrityje, Kaunu – čia nuo 1940 10 veikusiai grupei vadovavo L. Prapuolenis, P. Žukauskas (Narutis) ir A. Damušis, kitomis vietovėmis. Daug Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacijų (Geležinis Vilkas, Lietuvos išlaisvinimo sąjunga ir kitos) veikė savarankiškai, bet ir joms įtaką darė Berlyne LAF parengti atsišaukimai ir brošiūros. 1941 03 24 LAF parengė Lietuvai išlaisvinti nurodymus – juose aptartos Lietuvos valstybingumo atkūrimo galimybės, sukonkretinti sukilimo karui prasidėjus uždaviniai ir kita. 1941 03 išleistas atsišaukimas Brangūs vergaujantys broliai platintas Lietuvoje. Atsišaukime skelbiama apie artėjanį Lietuvos išlaisvinimą, pranešama apie planus sudaryti naują Lietuvos Vyriausybę, nurodoma, kaip elgtis prasidėjus karui; tai buvo informatyvūs ir labai konkretūs kovos su sovietų valdžia nurodymai.
1941 06 22 Vokietijai užpuolus SSRS LAF vardu ėmė veikti ir kiti Lietuvos patriotai. Kaune susidarė Vietinės apsaugos štabas, sukilėliai užėmė telefono ir telegrafo stotį ir nutraukė Maskvos ryšius su sovietų kariniais junginiais.
Prasidėjęs Birželio sukilimas iš esmės dažniausiai plėtojosi stichiškai, ypač provincijoje. Buvo puldinėjamos sovietinės įstaigos, nedideli iš Lietuvos besitraukiantys SSRS kariniai daliniai ir karių grupės. Vokietijos pareigūnai neleido K. Škirpai grįžti į Lietuvą, Kaune susidarė vietos, o ne Berlyno LAF numatyta Vyriausybė (Lietuvos laikinoji vyriausybė). 1941 06 23 rytą LAF įgaliotinis L. Prapuolenis per sukilėlių užimtą Kauno radijo stotį perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir sudarytos Laikinosios vyriausybės narių sąrašą. Ji 06 24 susirinko (ne visos sudėties) į pirmąjį posėdį; tą pačią dieną išleistas LAF laikraščio Į laisvę pirmasis numeris. Kai 1941 06 25 į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių. Vilniuje LAF iniciatyva buvo sudarytas Vilniaus miesto ir srities komitetas, jam vadovavo S. Žakevičius.
laikraščio Į laisvę Nr. 40 (1941 08; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
1941 08 naciams uždraudus Laikinąją vyriausybę, Kauno LAF veikėjai siekė atstovauti tautos valiai ir politiniams siekiams. 1941 09 15 memorandume Apie Lietuvos būklę, vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje pradėjus veikti jie išreiškė nepasitenkinimą dėl Laikinosios vyriausybės veiklos nutraukimo. Vokiečių okupacinė civilinė valdžia į memorandumą reagavo greitai – 1941 09 26 generalinio komisaro T. A. von Rentelno įsakymu LAF veikla buvo sustabdyta. Daug buvusių narių įsitraukė į pasipriešinimą okupacinei valdžiai, telkėsi daugiausia 1941 pabaigoje įkurtame Lietuvių fronte.
-Aktyvistų frontas
677