„Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, tęstinis leidinys, ėjęs 1990–2001 Vilniuje.
Leido neformali istorikų ir kalbininkų grupė; branduolį sudarė: E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Č. Laurinavičius, R. Lopata, R. Miknys, E. Motieka, V. Sirutavičius, G. Subačius, A. Tyla.
Publikuota monografiniai tyrimai, studijos, straipsniai, dokumentai, diskusijų medžiaga. Siekta naujai, atsiribojant nuo sovietinės istoriografijos štampų ir lietuviškojo ar kitokio etnocentrizmo, kompleksiškai tirti 19 a.–20 a. pradžios Lietuvos etnosocialinę, etnokultūrinę ir etnopolitinę raidą. Daugiausia nagrinėjama, kaip susidarė modernioji lietuvių tauta. Vietoj iki tol vyravusios etnolingvistinės jos kūrimosi sampratos iškelta pilietinė daugiakultūrė. T. p. tiriama Lietuvos visuomenės sąmonėjimas ir pilietėjimas, tautinio identiteto klostymasis, liaudies (valstiečių) mentaliteto kaita. Žymesnių 19 a.–20 a. pradžios Lietuvos asmenybių pavyzdžiu atskleisti dvisluoksnės (ar net trisluoksnės) politinės ir pilietinės ar net ir kultūrinės savimonės reiškiniai. Iš naujo įvertinta Katalikų Bažnyčios veikla inicijuojant ir skatinant moderniosios lietuvių tautos tapsmą, Rusijos valdžios politikos poveikis tautiniam lietuvių judėjimui, Lietuvos valstybingumo idėjos tęstinumas. Išnagrinėta, kaip Lietuvos valstybė (1918–40), aktualindama kolektyvinę atmintį, diegė gyventojams tautinio bendrumo sampratą, stiprino tautinę savimonę.
Išėjo 17 knygų (tomų).
410