Lietùvių atsargõs bataliònas, Rusijos kariuomenės karinis dalinys, 1917–18 veikęs Smolenske. Vienas pirmųjų 20 a. lietuvių karinių dalinių. Pradėtas formuoti 1917 pabaigoje–1918 pradžioje Lietuvių karių sąjungos centro komiteto rūpesčiu Smolenske, atokiau nuo Rusijos–Vokietijos fronto. Čia buvo didelė lietuvių karo pabėgėlių kolonija ir karo reikmenų sandėliai. 1917 11 Rusijos karo ministerija davė leidimą formuoti pėstininkų pulką, bet po Spalio perversmo (1917) leista kurti tik atsargos batalioną. 1917 12 05 Minsko karinės apygardos viršininko įsakymu į Lietuvių atsargos batalioną turėjo būti siunčiami visi apygardos kariai lietuviai. 1918 01 batalionas – keturios pėstininkų kuopos, ūkio ir ryšių padaliniai, apie 600 karių – buvo visiškai sukomplektuotas. Veikė lietuvių kalbos kursai; juose mokyta skaityti, rašyti, skaičiuoti, t. p. Lietuvos istorijos ir geografijos, vyko tautinis auklėjamasis darbas. 1918 01 31 paskelbus Rusijos kariuomenės demobilizaciją Lietuvių atsargos batalioną mėginta įtraukti į Sovietų Rusijos kariuomenę. Bataliono vadovybei atsisakius 02 08 batalionui nutrauktas aprūpinimas (maistu, amunicija ir kita). 1918 03 05 gautas Minsko karinės apygardos štabo įsakymas bataliono karius demobilizuoti, paskirta likvidavimo komisija. Dalis karių iki 04 08 išvyko į Lietuvą (dauguma stojo į jos kariuomenę), kiti – perėjo į Sovietų Rusijos kariuomenę. Lietuvos atsargos bataliono vadas – J. Kubilius.
1935