Lietùvių atskiràsis bataliònas, Ãtskiras lietùvių bataliònas Ròvne, Rusijos kariuomenės karinis dalinys, 1918 veikęs Rovne. Vienas pirmųjų 20 a. lietuvių karinių dalinių. Suformuotas 1918 pradžioje. Į I pasaulinio karo pabaigą 1917 12 bataliono kūrimu pradėjo rūpintis Rovne vykusio Rusijos kariuomenės Pietvakarių fronto lietuvių karių suvažiavimo išrinktas Atskirosios armijos lietuvių karių vykdomasis komitetas (pirmininkas V. V. Čarneckis). 1918 01 12 armijos vadovybė komitetui leido formuoti Atskirąjį lietuvių gurguolių (vadinamųjų obozų, abazų) batalioną. Į jį leista siųsti lietuvius karius iš Pietvakarių ir Rumunijos frontų. 01 26 iš Rusijos kariuomenės gauta kareivinių, arklidžių ir kitų pastatų, karinio turto. 1918 02 pabaigoje batalione buvo apie 500 karių, 50 arklių, kito karinio turto. Po 1918 03 03 Bresto taikos iš Rovno pasitraukus bolševikų kariuomenei, batalionas pateko į nepriklausomos Ukrainos kariuomenės sudėtį. 1918 05 jame buvo apie 20 karininkų ir 800 kareivių. Birželio pradžioje ukrainiečių reikalavimu batalionas suskirstytas į 3 šimtines ir pavadintas Lietuvių atskiruoju batalionu. Liepos pabaigoje sutriko jo aprūpinimas – trūko maisto, nebemokėti pinigai. Rugpjūtį dauguma karių kaip tremtiniai grįžo į Lietuvą, kiti, grąžinus dalį karinio turto, 08 31 pasiekė Vilnių, batalionas buvo išformuotas. Dauguma grįžusių karių savanoriais stojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę. Lietuvių atskirojo bataliono vadai: 1918 01–05 – V. V. Čarneckis, 05–08 – E. Adamkavičius.
1935