Lietùvių chárta, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto 1949 06 14 parengtas ir leidinyje Pasaulio lietuvių bendruomenė (1949 Augsburge) paskelbtas dokumentas, išreiškiantis lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Lietuvių charta sumanyta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijai (į jos sudėtį įėjo D. Krivickas, K. Bielinis, P. Karvelis, V. Vaitiekūnas, M. Valiukėnas) 1948 kuriant Pasaulio lietuvių bendruomenę (paskelbta kartu su bendruomenės nuostatais). Chartą sudaro įžanginė dalis ir 13 straipsnių, svarbiausias jų – vienuoliktas (jame skelbiama tautinis solidarumas, lietuvių tautiniai simboliai). Įžangoje nusakomi lietuvių tautos siekiai – gyventi laisvai ir nepriklausomai, išlaikyti kalbą, tradicijas.
Lietuvių chartos tekstas leidinyje Pasaulio lietuvių bendruomenė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Chartos straipsniuose aptariama tautos, žmogaus, lietuvio, kalbos, šeimos, kultūros, valstybės, mokyklos, draugijų, spaudos, istorijos reikšmė. Charta pabrėžė lietuvių pastangas išsaugoti nepriklausomos Lietuvos tradicijas, kvietė lietuvius puoselėti tautinį patriotizmą, laisvės ir demokratijos siekius.
Lietuvių charta buvo parengta keičiantis lietuvių, SSRS–Vokietijos karo pabaigoje nuo artėjančios SSRS kariuomenės pasitraukusių į Vakarus, daugiausia į Vokietiją, padėčiai. Į 20 a. 5 dešimtmečio pabaigą tapo aišku, kad Lietuva iš SSRS okupacijos greit nebus išvaduota, daugelis pasitraukusiųjų ėmė naudotis galimybe iš Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių karo pabėgėlių stovyklų (DP) keltis į Jungtines Amerikos Valstijas (čia 1948 buvo priimtas įstatymas, leidžiantis karo pabėgėliams imigruoti), Kanadą, Australiją ir kitas nuo karo nenukentėjusias šalis. Gausi Lietuvių tremtinių bendruomenė Vokietijoje ėmė skaidytis ir mažėti. Karo pabėgėliai ėmė virsti imigrantais. Lietuviams intelektualams iškilo uždavinys išsaugoti lietuvybę (kalbą, tautinę kultūrą, papročius) – buvo aišku, kad kitose šalyse lietuviams teks gyventi tarp kitataučių. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininko M. Krupavičiaus ir kitų iniciatyva nutarta kiekvienoje šalyje steigti lietuvių bendruomenę ir jas visas vienijančią Pasaulio lietuvių bendruomenę. Lietuvių charta tapo visų lietuvių bendruomenių, grupių ir visų susipratusių lietuvių moraline nuostata ir 20 a. 6–9 dešimtmetyje padėjo išlaikyti lietuvybę. Chartoje paskelbti lietuvių solidarumo ir paramos vienas kitam principai Vakarų šalyse padėjo formuoti teigiamą lietuvių tautos įvaizdį, pačias lietuvių bendruomenes moraliai įpareigojo įvairiomis progomis tarptautinėms organizacijoms ir daugelio šalių vyriausybėms bei visuomenei priminti Lietuvos laisvinimo reikalą. Po 1990, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, įstojo į Europos Sąjungą ir iš šalies į įvairius kraštus dirbti bei studijuoti išvyko daug piliečių, Lietuvių chartos nuostatos tapo vėl aktualios.
2024 Lietuvių chartos 75 metų sukakčiai paminėti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos iniciatyva sukurtas dokumentinis filmas Širdies piligrimai (rež. Audronė Bielininenė).
2025
1412