Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti

Lietùvių draugijà SSRS taut kultrai pažnti, Draugijà SSRS taut kultrai pažnti veikė 1929–40 Kaune. Įkurta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pastangomis, Kauno universiteto profesorių M. Biržiškos, V. Biržiškos, P. Galaunės, I. Jonyno, V. Krėvės, B. Sruogos iniciatyva.

Draugija rūpinosi iš SSRS grąžinti į Rusiją išvežtas kultūros vertybes (pvz., nesėkmingai Lietuvos Metriką). Kaune surengė parodų apie SSRS kultūrinį gyvenimą: Sovietų Ukrainos grafikos (1931), sovietinių knygų, žurnalų ir plakatų (1935), vaikų knygų ir piešinių (1930 ir 1939), fotografijos (1938), motinos ir vaiko apsaugos SSRS (1940) ir kitų; 1940 Maskvoje – lietuviškų knygų parodą. Rengė sovietinio kino filmų peržiūras, SSRS valstybės, įžymių sovietų kultūros veikėjų sukakčių minėjimus. Draugijos nariai lankėsi Sovietų Sąjungoje: 1935 surengtos draugijos valdybos (P. Augustaičio, M. Biržiškos, V. Biržiškos, I. Jonyno, V. Krėvės ir B. Sruogos), 1936 – dailininkų, 1939 – dainininkų A. Kučingio ir A. Staškevičiūtės ekskursijos į SSRS. Sovietų Sąjungoje ne kartą lankėsi P. Cvirka, L. Gira, P. Pakarklis, J. Paleckis. Viešose paskaitose liaupsindami SSRS kultūros laimėjimus draugijos veikėjai prisidėjo prie SSRS vykdomų kultūrinio bolševizmo akcijų.

Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti kvietimas P. Galaunei į Spalio perversmo minėjimo renginį (20 a. 4 dešimtmetis, Kaunas)

Draugijos veiklą iš dalies finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, renginius globojo SSRS ambasada. Jos pastangomis (sovietų diplomatai per draugiją galėjo palaikyti glaudžius ryšius su kairiųjų pažiūrų lietuvių kultūros veikėjais) nuo 4 dešimtmečio vidurio draugija iš esmės tapo savotiška opozicija Lietuvos valdžiai, legalia SSRS penktąja kolona. Valstybės saugumo departamento apie tai informuota, kai kurių dešiniųjų veikėjų įspėta, bet, nenorėdama komplikuoti deklaruojamų gerų santykių su SSRS (Lietuvai dėl Vilniaus krašto problemos reikėjo paramos prieš Lenkiją), Lietuvos valdžia draugijos neuždarė. 1938–40 kai kuriems draugijos nariams, ypač vadovybei, pradėjus viešai reikšti prosovietines nuostatas, atviras simpatijas Sovietų Sąjungai, draugijos veikla įgijo politinį pobūdį.

SSRS okupavus Lietuvą draugija 1940 užsidarė. Keturi draugijos valdybos nariai buvo paskirti į vadinamąją Liaudies vyriausybę: J. Paleckis – ministru pirmininku, V. Krėvė – jo pavaduotoju, P. Pakarklis – teisingumo, A. Venclova – švietimo ministru. Draugijos branduolys veikla ir autoritetu prisidėjo prie sovietų valdžios įteisinimo Lietuvoje.

1929 buvo 26 nariai, 1939 – 63, 1940 – 100 narių.

Valdybos pirmininkai M. Biržiška, I. Jonynas, V. Krėvė.

884