Lietùvių folklòro teãtras, lietuvių aktorių, dainininkų, instrumentininkų trupė.
Repertuaras
Repertuaras (ir scenografija) buvo grindžiama tautosakos, etnografijos, mitologijos, autentiškų istorijos šaltinių, ikonografijos medžiaga. Atliekama sutartinės, liaudies dainos, giesmės, šokiai, pasakojimai, sakmės, pasakos, instrumentinė muzika, kuriami lietuviškųjų vakarų, įvairios tematikos folkloro, mitologijos, laisvės kovų tematikos spektakliai. Siekiama autentiškumo, natūralaus liaudiškumo (dažnai kalbama ir dainuojama tarmiškai), istoriškumo (rekonstruojami konkretaus laikotarpio individualizuoti drabužiai).
afiša Lietuvių folkloro teatras (Joniškio istorijos ir kultūros muziejus)
Istorija
Įkurtas P. Mataičio ir D. Mataitienės iniciatyva. 1967–74 veikė kaip lietuvių etnografinis ansamblis (sudarė Jaunimo teatro aktoriai, Vilniaus miesto muzikantai, dainininkai), 1974–90 – kaip Liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupė. Pirmasis viešas koncertas įvyko 1968 04 13 Vilniuje. Programą sudarė šokamos, dainuojamos, instrumentinės sutartinės. Vasarą Lietuvių folkloro teatras spektaklius rengdavo Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, trupės pasirodymams 1978 pastatytame Klojimo teatre, kitu laiku gastroliuodavo. 1992–2010 teatras veikė kaip viešoji įstaiga Lietuvių folkloro teatras ir studija.
Spektakliai, meninės programos
scena iš apeiginių bylojimų Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva (Bylotojas – R. Adomaitis, Mylimosios Vizija – Diana Anevičiūtė; spektaklio autorius ir režisierius P. Mataitis, dailininkė D. Mataitienė, © LATGA, 2020)
Parengė menines programas ir spektaklius: Instrumentinės, šokamos, dainuojamos sutartinės (1968), 19 a. pab.–20 a. pr. Lietuvos etnografinių rajonų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Klaipėdos kr.) dainos, šokiai, instrumentinė muzika, Baudžiavos amžininkų pasakojimai, dainos, žaidimai iš įvairių Lietuvos vietų (abu 1971), Scenos vaizdeliai (1978, lietuviškų vakarų, klojimo teatro spektaklis), Naujoji gadynė jau švinta (1981, teatralizuotas koncertas iš lietuvių poezijos, prozos, dainų), Lietuvių gaidos (1982, muzikinis folkloro spektaklis pagal A. Sabaliausko lietuvių liaudies melodijų ir tekstų rinkinį Lietuvių dainų ir giesmių gaidos), Mano kanklės paauksuotos (1985, Skriaudžių kaimo ir jo apylinkių folkloro apybraiža), Nukrėskime rasą apie rugių lauką (1986, mitologinių sakmių naktinis lauko vaidinimas), Mįslė (muzikinis mitologinis paveikslas), Ant tėvulio dvaro (lietuvių liaudies ratelių, dainų, žaidimų, būrimų tautosakinė improvizacija, abu 1987), Apgiedokime Prūsijos žūtį (1989, gedulo mišios baltų karžygiams atminti), Didžiam kiematy (1992, Mažosios Lietuvos sakmių, legendų, apeigų spektaklis), Purvynai rūdynai (1994), Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva (1997, apeiginiai bylojimai apie J. Lukšos ir kitų lietuvių partizanų laisvės kovas), Ko palinko žilvičiai prie kelio (2004, bylojimai Aukštaitijos partizanų kovoms atminti).
Žymesni atlikėjai
Pirmosios sutartinių atlikėjos buvo B. Didžgalvytė, N. Gelžinytė, Idalija Krikščionaitytė, V. Marčinskaitė, Apolonija Matkevičiūtė, E. Žebertavičiūtė, R. Kazlauskaitė, V. Janulevičiūtė. Kuriantis teatrui jo pasirodymuose talkino ir kitų sričių atstovai V. A. Gurskis, Alfredas Guščius, Augustinas Kubilius, J. Volungevičius. Vėliau trupę papildė instrumentininkai Juozas Gečas, Povilas Keblikas, Juozas Stašelis, aktoriai K. Dapkus, J. Jaruševičius, A. Grašys, S. Sipaitis. Rumšiškėse ilgiausiai dirbo Emilija Šiurkienė, Albinas Bataitis, Romanas Savickas, Kristina ir Vidas Bareikiai, Edmundas Būbelis, Audronė Motiejūnaitė, Zenonas Žemaitis, Eglė Juozapavičiūtė, Janina Armonaitė, Juozas Miseliūnas, Liutauras Milišauskas ir kiti. Vėliau prisijungė aktoriai Diana Anevičiūtė, R. Adomaitis, Eglė Aukštakalnytė, A. Bružas, Sonata Paliulytė, Alina Zujytė, dainininkai Nijolė Gentvilienė, Jonas Naktinis, Algirdas Paluševičius, Gintautas Strockis, Kęstutis Tamašauskas, Vytautas Vaitiekūnas ir kiti.
Koncertai, gastrolės
Trupė koncertavo VII Tarptautinės muzikos tarybos kongrese Maskvoje (1971), tarptautiniuose liaudies muzikos festivaliuose Suomijoje (1974, Kaustinene), Lenkijoje Cepelia (1979), Švedijoje (1981, Karlshamne). Dalyvavo meno festivaliuose Kijevo pavasaris (1981), Baltarusijos muzikinis ruduo, Maskvos žvaigždės (abu 1982). Gastroliavo Europoje, Indijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Apie Lietuvių folkloro teatrą sukurtas dokumentinis filmas Lietuvių etnografinis – tai mes (1973, režisierius V. Imbrasas), vaidybinis televizijos filmas Vakar ir visados (1984, režisierius G. Lukšas).
Vadovai
Trupės mokslinis ir meno vadovas, visų programų, spektaklių autorius, jų režisierius statytojas buvo P. Mataitis, kostiumų ir dekoracijų dailininkė – D. Mataitienė (abu nuo 1967).
V. Landsbergis Lietuvių folkoro teatras Vilnius 1982; A. Žemaitytė Mataičių teatras Vilnius 2017.
768