Lietùvių fròntas, LF, Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietų okupaciniams režimams organizacija.
Plėtojo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) veiklą. 1941 09 26 nacių Vokietijos civilinei okupacinei administracijai (generalinio komisaro įsakymu) Lietuvių aktyvistų frontą uždraudus (jau 09 21 vokiečiai užėmė LAF štabą, 09 22 nutraukė Fronto veiklą), LAF pasivadino Lietuvių frontu ir pradėjo nelegalią veiklą. LF priklausė daugiausia Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjai ir katalikiško jaunimo organizacijų nariai (ateitininkai ir kiti). LF vadovavo centro valdyba. Vadovas buvo J. Ambrazevičius; veiklesni nariai: A. Damušis, Z. Ivinskis, A. Maceina, P. Šilas. Lietuvių frontas turėjo apygardas: Kauno (vadovas J. Ambrazevičius), Vilniaus (V. Nagevičius), Šiaulių (A. Raulinaitis), Marijampolės (V. Seliokas) ir Panevėžio (M. Martinaitis). Organizacija nebuvo griežtai centralizuota, dažniausiai veikta per apskričių komitetus. LF turėjo 3 skyrius. Karinis skyrius rūpinosi ginklų kaupimu, steigė ginkluotus dalinius. 1942 05 LF įkūrė Kęstučio karinę politinę organizaciją (pavaldžią LF vadui); po II pasaulinio karo daug jos narių tapo antisovietiniais partizanais. Politikos ir informacijos skyrius formulavo politinę programą, rūpinosi nelegalios spaudos leidimu ir platinimu. Finansų skyrius kaupė lėšas spaudai ir kitiems reikalams. Dėl konspiracijos buvo vengiama raštvedybos, veikta daugiausia žodiniais susitarimais.
Lietuvių fronto taktika – neginkluotas pasipriešinimas ir rengimasis ginkluotam, jei to, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, prireiktų. LF veiklą pradėjo 1941 10 atsišaukimu prieš nacių civilinės okupacinės administracijos paskelbtą Lietuvos vyrų registraciją. Antrojo pasaulinio karo sąlygomis LF siekė išsaugoti Lietuvos gyventojus, ypač jaunimą, šūkiu lietuvis už lietuvį stiprinti lietuvių vienybę ir tautinį susipratimą, remti kultūrines įstaigas, įmones, ūkius. Nuo 1943 01 leido nelegalų laikraštį Į laisvę (redaktorius A. Strabulis), politinės apžvalgos savaitraštį Lietuvių fronto biuletenis. Prie LF besišliejantys sambūriai leido slaptus laikraštį Vardan tiesos ir satyrinį laikraštį Pogrindžio kuntaplis. 1943 11 25 su kitomis organizacijomis Lietuvių frontas įkūrė Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą. Jame Lietuvių frontui atstovavo A. Damušis (prezidiumo vicepirmininkas, 1944 06 gestapui jį suėmus – P. Šilas). Komiteto politinės komisijos pirmininkas buvo J. Ambrazevičius, komisijos Lietuvos sienoms nustatyti – Z. Ivinskis. 1944 04 LF talkino kuriant Vietinę rinktinę. 1944 SSRS kariuomenei vėl okupuojant Lietuvą dalis LF vadovybės narių pasitraukė į Vakarus. Daugelis likusių narių Lietuvoje buvo suimti, dalis tapo antisovietiniais partizanais. Lietuvių frontas toliau veikė emigracijoje.
L: Lietuvių frontas: lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais d. 1 / sud. M. Bloznelis Kaunas 2008.
2171