Lietùvių informãcijos biùras (angl. Lithuanian Information Bureau, pranc. Bureau d'information de la Lituanie, vok. Litauisches Informationsbüro), lietuvių propagandinis ir politinis centras, veikęs 1911–15 Paryžiuje, 1915–19 Lozanoje (Šveicarija).
Įkūrė ir vadovavo J. Gabrys-Paršaitis. Jis Lietuvos reikalus pirmą kartą kėlė 1911 Tautų kongrese Londone; 1912 su prancūzų žurnalistu J. Pélissier Paryžiuje pradėjo leisti žurnalą Les Annales des Nationalités, apie jį būrėsi pavergtų tautų atstovai. Iš pradžių J. Gabrys‑Paršaitis buvo vienintelis Lietuvių informacijos biuro darbuotojas. Dalyvavo įkuriant Pavergtųjų tautų sąjungą, buvo jos reikalų valdytojas.
1915 rudenį Lietuvių informacijos biuras ir Pavergtųjų tautų sąjunga perkelti į Lozaną. 1916 vasarą Lozanoje vykusiose I ir II lietuvių konferencijose nutarta Lietuvių informacijos biuro veiklą plėsti, jam pavesta parengti veiklos programą; biuro veiklą koordinuoti, darbuotojus parinkti turėjo konferencijose numatyta įkurti Lietuvių tautos taryba (įkurta 1917).
Be J. Gabrio-Paršaičio (vedėjas), biure dar veikė V. Bartuška, V. Daumantas, J. Eretas, K. Olšauskas, J. Purickis, A. Steponaitis.
Lietuvių informacijos biuras nuo 1916 palaikė ryšius su Lietuvoje veikusiais S. Kairiu, A. Smetona, J. Šauliu. Biuro bendradarbiai leido biuletenius Pro Lituania (1915–18 ir 1923, anglų, prancūzų kalbomis), Litauen (1915–19, vokiečių kalba), parengė ir išleido apie 50 leidinių apie Lietuvą, komunikatų, rašė spaudai straipsnius, kuriuose kėlė politinius lietuvių tautos reikalavimus. Finansiškai biurą rėmė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių organizacijos: Tautos fondas (įkurtas 1914), Lietuvių tautos taryba ir kiti.
2271