lietuvių išeivijos literatūra

lietùvių išeivjos literatūrà

Lietuvių rašytojų draugijos suvažiavimo dalyviai. Iš kairės: J. Kaupas, H. Nagys, K. Bradūnas, A. Nyka-Niliūnas (1947, Augsburgas)

Per II pasaulinį karą ir po jo dėl SSRS okupacijos emigravo apie 70 procentų Lietuvos rašytojų. Daugiausiai lietuvių pabėgėlių stovyklų buvo Vokietijoje (Hamburge, Hanau, Detmolde, Tübingene ir kitur), 1947–48 dauguma emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, t. p. į Didžiąją Britaniją, Australiją. Išeivijos literatūrai būdinga katastrofizmas, literatūrinis egzistencializmas, estetizmas – modernistinio meno pakraipos, kurias lėmė II pasaulinio karo tragizmas, Vakarų filosofija (S. A. Kierkegaardʼas, A. Schopenhaueris, F. Nietzsche, J. Ortega y Gassetas, M. Heideggeris, J.-P. Sartre’as).

Literatūra Vokietijoje

Po II pasaulinio karo Vokietijoje lietuvių bendruomenės leido periodinę spaudą (viena didžiausių – Patria leidykla Tübingene), literatūros istorijos vadovėlius mokykloms, debiutavo nemažai jaunų autorių. Išleista A. Nykos‑Niliūno eilėraščių rinkinys Praradimo simfonijos (1946), lietuvių rašytojų metraštis Tremties metai (1947), skirtas lietuviškos knygos 400 m. sukakčiai; jame sudėti 72 autorių poezijos ir prozos kūriniai, pateikta filosofinių apmąstymų, straipsnių apie tautosaką, kalbą, istoriją. Atskiromis knygomis išleista novelių rinkinių (S. Zobarsko Savame krašte 1946, A. Škėmos Nuodėguliai ir kibirkštys 1947, L. Dovydėno Mes ieškome pavasario 1948, Žmonės ant vieškelio 1949, N. Mazalaitės Apversta valtis, Legendos apie ilgesį, abu 1948, J. Švaisto Rašau sau 1947, Siela lagamine 1948, P. Andriušio feljetonai Ir vis dėlto – juokimės! 1946, Anoj pusėj ežero 1947 ³1997, M. Katiliškio Prasilenkimo valanda 1948 ²1949), V. Ramono romanas apie destrukcinį komunistinės ideologijos poveikį Suvalkijos kaimui Kryžiai (1947 ³1992), J. Švaisto romanas Paskutinį kartą tave klausiu (1948). 1946–49 Vokietijoje ėjo avangardistinis kultūros žurnalas Žvilgsniai (redaktorius J. Mekas), kuriame, be originaliosios avangardistinės lietuvių kūrybos, paskelbta modernistinės pasaulinės literatūros vertimų (G. Apollinaire’o, R. M. Rilke’s, E. Hemingway, J. Ortega y Gasseto). Žurnalas sutelkė 4 autorius – brolius A. Meką ir J. Meką, A. Landsbergį, rašytoją ir dailininką L. Lėtą; jie išleido savo kūrybos antologijas Proza (1949 Kasselis), Antroji proza (1951 Niujorkas). 1947–50 daugiausiai buvo leidžiama poezijos ir smulkiosios prozos.

1946 Tübingene įkurta Lietuvių rašytojų tremtinių draugija, 1948 – Šiaurės Amerikos lietuvių rašytojų draugija. 1950 Bostone abi draugijos susijungė į Lietuvių rašytojų draugiją.

Literatūra Jungtinėse Amerikos Valstijose

Į Jungtines Amerikos Valstijas pasitraukusi lietuvių rašytojų vyresnioji karta tuo metu ryškesnių kūrinių neparašė (V. Krėvė rašė politinius atsiminimus, tęsė monumentalaus veikalo Dangaus ir žemės sūnūs kūrimą, I. Šeinius – memuarų grožinę knygą Raudonasis tvanas, išleista 1953, J. Savickis dienoraštinių užrašų knygą apie 1938–48 laikotarpį Žemė dega, išleistos 2 daly 1956).

Nostalgijos motyvai būdingi F. Kiršos eilėraščių rinkiniams Tolumos (1947), Šventieji akmenys (1951), J. Aisčio Be tėvynės brangios (1942), Nemuno ilgesys (1947), Sesuo buitis (1951), Kristaliniam karste (1957). Modernistinio krikščioniškojo egzistencializmo apraiškų yra B. Brazdžionio, A. Vaičiulaičio kūryboje. J. Jankus epiniu ir gyvu pasakojimu parašė įvairių žanrų prozos (novelių romanas Naktis ant morų 1948 ²1990, romanai Paklydę paukščiai 2 dalys 1952 ²1998, Namas geroj gatvėj 1954, apsakymų rinkiniai, proza vaikams). Mindaugo epocha vaizduojama J. Kralikausko istoriniuose romanuose (Titnago ugnis 1962, Mindaugo nužudymas 1964 ir kituose). Lyrinių tendencijų yra Č. Grincevičiaus prozoje (legendų ir novelių rinkiniai Vidurnakčio vargonai 1953, Vyskupo katinas 1972, Vidudienio varpai 1985). Dažnai išeivijos rašytojų kūryboje vaizduojama Lietuvos partizanų kovos (A. Barono romanai Vėjas lekia lyguma 1971, Mirti visada suspėsi 1980), išeivijos gyvenimas (A. Barono, Didžiojoje Britanijoje gyvenusio K. Barėno proza).

I. Šeiniaus knygos Raudonasis tvanas (1953, Niujorkas) viršelis (dailininkas Pranas Lapė)

Alės Rūtos romane Trumpa diena (1955) pasakojama mergaitės istorija paskutiniais nepriklausomybės ir pirmaisiais sovietų okupacijos metais Rytų Aukštaitijos kaime, vėlesniuose romanuose (Žvaigždė viršum girios 1960, Priesaika 1962) pateikiama plati Lietuvos istorijos panorama. Poetas ir kunigas L. K. Andriekus išleido kontempliacinės lyrikos rinkinių (Atviros marios 1955, Saulė kryžiuose 1960), juose vyrauja religiniai ir patriotiniai motyvai, lyriniai Lietuvos peizažai.

Žemininkai

3 dešimtmečio lietuvių išeivių rašytojų karta Jungtinėse Amerikos Valstijose būrėsi apie lietuvių poezijos antologiją Žemė (1951 išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose, antras leidimas 1991 Vilniuje), jos autoriai – žemininkai – J. Kėkštas, K. Bradūnas, A. Nyka‑Niliūnas, H. Nagys, egzistencinei žemininkų pasaulėjautai artimas Lietuvoje likęs ir jaunas žuvęs V. Mačernis; išsamų įvadą antologijai parašė J. Girnius. Sakralus santykis su žeme, mitologija ir tautosaka egzistenciškai įkūnyta K. Bradūno poezijoje (eilėraščių rinkiniai Svetimoji duona 1945, Apeigos 1948, Devynios baladės 1955, Morenų ugnys 1958 ir kiti).

K. Bradūno eilėraščių rinkinio Morenų ugnys (1958, Torontas) viršelis

Ryškiausi egzistencializmo išeivijos poetai – H. Nagys ir A. Nyka‑Niliūnas. H. Nagys daugiau reikšmės teikė gamtiškajam žmogaus pradui (eilėraščių rinkiniai Lapkričio naktys 1947, Broliai balti aitvarai 1969, Prijaukinsiu sakalą 1978). A. Nykos‑Niliūno filosofinė hermetistinė poezija priskiriama vadinamajam aukštajam modernizmui, jo kūryboje yra literatūrinių ir kultūrinių intertekstų, būdinga ontologinis pasaulio suvokimas, kalbos refleksija (eilėraščių rinkiniai Orfėjaus medis 1953 ²1954, Balandžio vigilija 1957, Vyno stebuklas 1974, Žiemos teologija 1985, rinktinės Būties erozija 1989, Eilėraščiai 1996). Jis į lietuvių kalbą išvertė nemažai Ch. Baudelaire’o, F. Hölderlino, Cz. Miłoszo, W. Shakespeare’o, Vergilijaus ir kitų poezijos, t. p. reiškėsi literatūros kritikoje (Lietuvoje išleistas kritikos straipsnių rinkinys Temos ir variacijos 1996). Žemininkų kartai priklauso M. Katiliškis, A. Baronas, B. Pūkelevičiūtė, V. Šlaitas. M. Katiliškis sodriu epiniu pasakojimu savitai tęsė žemdirbiškosios pasaulėjautos tradiciją (novelių romanas Užuovėja 1952 ²1990, romanas Miškais ateina ruduo 1957 ⁴2006, autobiografinis romanas Išėjusiems negrįžti 1958 ²1990, novelių rinkinys Seno kareivio sugrįžimas, išleista 2003).

H. Nagio eilėraščių rinkinio Saulės laikrodžiai (1952, Čikaga) viršelis (dailininkas Telesforas Valius)

A. Barono romanuose aprašomas Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis (Sodas už horizonto 1955). Naujomis ir atvirai moteriškomis temomis poeziją praturtino B. Pūkelevičiūtė – eilėraščių rinkinys Metūgės (1952 ²1997) žymi moterų poezijos pervartą. Ji t. p. parašė keletą autobiografinių romanų (Aštuoni lapai 1956, pataisytas leidimas 1992, 2003, Devintas lapas 1982 ³2003). Didžiojoje Britanijoje gyvenusio V. Šlaito poezijoje įprasminta kasdienybė ir originalūs nostalgijos įvaizdžiai (rinkiniai Žmogiškosios psalmės 1949, Ant saulėgrąžos vamzdžio 1959, Be gimto medžio 1962).

Estetinę mokyklą, vadinamą Fluxus, kūrė J. Mačiūnas. Fluxus estetinei mokyklai artimo J. Meko kinematografiškoje minimalistinėje poezijoje perteikiama vaizdas, judesys, potyris, laužoma tradicinė eilėraščio forma (eilėraščių rinkiniai Semeniškių idilės 1948 ³1997, Gėlių kalbėjimas 1961, Pavieniai žodžiai 1967, Reminiscencijos 1972, Dienoraščiai 1972–1982 1985, rinktinė Poezija 1971, išleista Vilniuje). H. Radausko ekspresyvi, žaisminga estetizuota kalba žymėjo naują modernistinės literatūros kryptį (Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido eilėraščių rinkinius Strėlė danguje 1950, Žiemos daina 1955, rinktinę Eilėraščiai 1965, ²1994 Vilniuje).

H. Radausko eilėraščių rinkinio Strėlė danguje (1950, Čikaga) viršelis (dailininkas Vytautas Kasiulis)

Periodiniai leidiniai

Žemininkų iniciatyva 1952 buvo įkurtas intelektualus vienijantis lietuvių literatūros žurnalas Literatūros lankai (leidyba Baltimorėje rūpinosi K. Bradūnas, spausdinimo darbus Buenos Airėse prižiūrėjo J. Kėkštas, 1998 faksimilinis leidimas Vilniuje), kuriame ryšku literatūrinio egzistencializmo idėjos. Pirmajame numeryje buvo iškelti tikslai grąžinti literatūros, kaip estetinės kūrybos, nepriklausomybę, palaikyti nuolatinius ryšius su Vakarų literatūra, nedeklaruoti patriotiškumo, laikytis neutralios pasaulėžiūros ir objektyviai įvertinti lietuvių literatūrą. Žurnale paskelbta žymiausių lietuvių autorių kūrybos (A. Škėmos, M. Katiliškio, K. Bradūno, H. Nagio, A. Landsbergio, K. Ostrausko ir kitų), naująja kritika paremtų kritikos straipsnių, recenzijų (A. Nykos‑Niliūno, J. Kaupo, J. Meko, A. J. Greimo, L. Miškinio ir kitų), skelbta literatūrinė polemika su recenzuojamų knygų autoriais, apžvalginiuose straipsniuose supažindinama su Vakarų literatūra, t. p. paskelbta Cz. Miłoszo, O. Wilde’o, A. Rimbaud, F. Garcíjos Lorcos, T. S. Elioto ir kitų rašytojų vertimų. 1959 nustojus eiti Literatūros lankams jaunesniosios kartos literatūrologus ir rašytojus sutelkė naujas literatūros žurnalas Metmenys (Čikaga). Daugelį rašytojų būrė kultūros žurnalai Aidai (nuo 1944 Vokietijoje, nuo 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose), laikraščio Draugas šeštadieniais leidžiamas K. Bradūno redaguojamas literatūros priedas. K. Barėnas redagavo Londone leistą literatūros mėnraštį Pradalgė, sudarė prozos antologiją Sauja derliaus (1957).

Proza ir dramaturgija

Modernistinė stilistika ir egzistencialistinė pasaulėvoka, susipinanti su siurrealistiniu komponavimo principu, būdinga A. Škėmos prozai (novelių rinkinys Šventoji Inga 1952, Čelesta 1960, romanas Balta drobulė 1958 ¹²2015, dramos Pabudimas 1957 ³2006, Žvakidė 1957). A. Škėmai artima A. Landsbergio psichologinė proza (novelė Trys psichiatrai pienių lauke, parašyta 1939, rinkinys Kelionės muzika 1992), postmodernizmo bruožų turi dramaturgija (pjesės Barzda 1964, Meilės mokykla 1965, Penki stulpai turgaus aikštėje 1966, Vėjas gluosniuose. Gluosniai vėjuje 1973, Paskutinis piknikas 1980, Du utopiški vaidinimai 1994). A. Landsbergio Kelionė (1954) apie II pasaulinio karo laikotarpį buvo vienas pirmųjų lietuvių modernistinių romanų. 6 dešimtmetyje lietuvių dramaturgiją atnaujinusiai K. Ostrausko kūrybai, kuri artima S. Becketto, F. Kafkos ir kitų Vakarų rašytojų modernistiniams kūriniams, būdinga radikalaus egzistencializmo pasaulėjauta, absurdo dramaturgijos, neoavangardistinė ar postmodernistinė stilistika – žaismė, ironija, paradoksai, kalbos eksperimentai, intertekstai, asociacijos, potekstės (pjesės Pypkė 1951, Žaliojoj lankelėj 1961, Kvartetas 1969, Gyveno kartą senelis ir senelė 1963, papildytas leidimas 1969). K. Ostrauskas Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido pjesių rinkinius Žaliojoj lankelėj (1963), Kvartetas (1971), Čičinskas (1977), Gundymai (1983), Ars amoris (1991), rašė kritikos straipsnių (Vilniuje išleistas kritikos, atsiminimų, laiškų rinkinys Žodžiai ir žmonės 1997). Straipsnių apie teatrą paskelbė kritikas, vertėjas ir poetas J. Blekaitis. K. Almenas rašė nuotykių romanus apie senąją Lietuvos bajorų giminę (Upė į rytus, upė į šiaurę 1964 ²2005 Vilnius, Šienapjūtė 1970). E. Cinzo (nuo 1947 gyveno Belgijoje) socialinėje kūryboje aprašomas įvairių tautybių emigrantų gyvenimas Belgijoje, psichologiškai vaizduojami žmonių santykiai (romanai Brolio Mykolo gatvė 1972, Raudonojo arklio vasara 1975, tęsinys Mona 1981, Šventojo Petro šunynas 1984).

A. M. Sluckaitė-Jurašienė, 1974 emigravusi į Vakarus, Vilniuje išleido poetinės prozos knygą Miesto madrigalai (1997), kurioje buities detalės perteikiamos kultūros įvaizdžiais, parašė pjesių (Zekai, oratorija septyniems balsams ir pamišėlio solo, pastatyta 1981, Smėlio klavyrai, pastatyta 1990 pagal J. Bobrowskio romaną Lietuviški fortepijonai), libretą B. V. Kutavičiaus operai Lokys (pagal P. Mérimée novelę, pastatyta 2000).

1972 iš Lietuvos į Izraelį emigravęs I. Meras (rašė lietuvių kalba) plėtojo mažojo romano žanrą. Pagrindinės prozos temos – karo realijų apmąstymas, žydų likimas. Vėlesnei kūrybai būdinga siurrealistinės improvizacijos, besiužetis asociatyvus pasakojimas (romanai Striptizas, arba Paryžius–Roma–Paryžius 1976, Sara 1982, novelių rinkinys Paverstas pasaulis 1995). Nuo 1993 Izraelyje gyvenantis G. Kanovičius parašė epinio pasakojimo romanų apie žydų gyvenimą, Holokaustą (išleisti Lietuvoje).

Bežemių karta

4 dešimtmečio karta, vadinamieji bežemiai, bežemių generacija (Liūnė Sutema, A. Mackus, literatūrologas R. Šilbajoris, literatūros ir kultūros tyrinėtojas sociologas V. Kavolis), subrendo emigracijoje. Jų kūryboje, kitaip nei žemininkų, nebėra ryškus praradimo ir nostalgijos jausmas. Keliami gyvenimo prasmės klausimai, abejojama išankstinėmis tiesomis, gausu tuštumos, nebūties motyvų. Liūnė Sutema debiutavo 1955 poezijos rinkiniu Tarytum pasakoj. Visuose jos rinkiniuose kartojasi būties imperatyvas, būdinga glaustas ir poetiškai išgrynintas turinys, savistaba, tautosakos parafrazės ir motyvai (rinkiniai Nebėra nieko svetimo 1962, Bevardė šalis 1966, Badmetis 1972, Vendeta 1981, Poezijos rinktinė 1992, Graffiti 1993, Tebūnie 2006, išleista Vilniuje). A. Mackus eilėraščių rinkiniai Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai (1962), Chapel B (išleista 1965) tęsė egzistencinės absurdo filosofijos pasaulėvaizdžio sklaidą, jo poezijoje atsispindi savitas autentiškas santykis su aplinka ir kalba, plėtojama Dievo mirties idėja. Šios kartos pasaulėjautos atgarsių yra V. Bogutaitės‑Keblienės poezijoje (eilėraščių rinkiniai Veidrodis jūros dugne 1960, Lietus ir laikas 1969, Po vasaros 1978, Apmąstymai 2000, rinktinė Kelionė 1989). D. Sadūnaitės (g. 1931) kūrybai būdinga lakoniška forma, gamtos perifrazės, religiniai įvaizdžiai (eilėraščių rinkiniai Kai tu arti manęs 1965, Tu esi mano žemė 1968, Laiškai Dievui 1970, Pakeliui į Emmaus 1974, Baltas Ievos medis 1977, t. p. išleido knygų anglų kalba).

1977 į Jungtines Amerikos Valstijas emigravusio T. Venclovos (nuo 2018 gyvena Lietuvoje) poezijai būdinga hermetizmas, ištobulinta forma ir vidinė struktūra, kultūriniai mitiniai intertekstai ir dialogai (Jungtinėse Amerikos Valstijose išleisti eilėraščių rinkiniai 98 eilėraščiai 1977, Tankėjanti šviesa 1990). T. Venclova išvertė pasaulinės poezijos (vertimų rinktinės Balsai 1979, išleista Čikagoje, Kitaip 2006, išleista Vilniuje), struktūrinės poetikos, semiotikos metodais tyrinėja lietuvių ir pasaulinę literatūrą (literatūrologinių straipsnių, eseistikos ir publicistikos rinkiniai Lietuva pasaulyje 1981, Tekstai apie tekstus 1985, Vilties formos 1991, išleista Vilniuje).

6 dešimtmečio ir jaunesnės kartos literatūra

Gimusių jau ne Lietuvoje (6 dešimtmečio karta) rašytojų kūrybai būdinga mitologizuotas santykis su Lietuva, kultūriniai intertekstai. E. Juodvalkės poezijoje apmąstoma moteriškumo tema, būdingi mitiniai provaizdžiai, lyrinio subjekto būsena abstrakti ir be apibrėžtos vietos (eilėraščių rinkiniai Jei tu mane paliesi 1972, Pas ką žiedas žydi 1983), ji t. p. išleido memuarų knygą Cukraus kalnas, arba Lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse (2000, išleista Lietuvoje). Poetės ir kritikės Živilės Bilaišytės (1951–91) kūryba (eilėraščių rinkinys Žaiskim ieškojimą 1973, rinktinė Detalių reikšmė 1994) išreiškia nerimą dėl svetimos kalbos, poezija artima bežemių kartos pasaulėvokai. Poetas ir vertėjas J. Zdanys Lietuvoje išleido keletą eilėraščių rinkinių, į anglų kalbą verčia lietuvių poetų kūrybą (yra išvertęs S. Gedos, L. K. Andriekaus, H. Radausko ir kitų eilėraščių rinkinių). Poetės E. Nazaraitės kūrybai (eilėraščių rinkiniai Medaus ir kraujo lašai 1985, Mechaninė mūza 1989) būdinga kinematografiškumas ir metaforų žaismas, Lietuvos kaimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų didmiesčių įvaizdžiai, moteriškumo temos.

1986 iš Lietuvos į Vakarus emigravusio S. T. Kondroto kūryba (leista Lietuvoje) metaforiška, dviprasmiška, iš modernistinio pereina į postmodernistinį stilių. Kęstutis Nakas (g. 1953) Niujorke kuria eksperimentinio teatro spektaklius (pjesė Kai Lietuva valdė pasaulį = When Lithuania Ruled the World 2017). Nuo 2006 Londone gyvenanti Z. Čepaitė išleido esė rinkinį Emigrantės dienoraštis (2011), romanus Londono vėjas (2013), Paveikslas (2015).

Anglų kalba rašo prozininkai Irene Mačiulytė‑Guilford (g. 1950; romanai Prisilietimas / The Embrace 1999, lietuvių kalba 2002, pavadinimu Glėbys 2003, Belaukiant Stalino mirties / Waiting for Stalin to Die 2017), A. Šileika (romanai Bronzinė moteris / Woman in Bronze 2004, lietuvių kalba 2010, Pogrindis / Underground 2011, lietuvių kalba 2012, Laikinai jūsų / Provisionally Yours 2019, lietuvių kalba 2019), Paulas Jaskunas (g. 1971; romanas Paslėpta / Hidden 2004), Karolis Gintaras Žukauskas (g. 1973; romanai Ieškant cukruje Mėnulio / Finding the Moon in Sugar 2009, Fuga / The Fugue 2015), poetai Raymondas Filipas (g. 1950; eilėraščių rinkinys Amžinai besidžiaugiančios upės / Rivers Applaud Forever 2019), Lina Ramona Vitkauskas (g. 1973; eilėraščių rinkiniai Nepasisekusi žvaigždė išneršia planetą-žvaigždę / Failed Star Spawns Planet/Star 2006, Tavo nuostabaus nieko amplitudė / The Range of Your Amazing Nothing 2010, Mieloji / Honey is a She 2012), Malachi Blackas (g. 1982; eilėraščių rinkinys Audra rytui auštant / Storm Toward Morning 2014).

Literatūra Australijoje

Australijoje 1954 V. Landsbergis‑Žemkalnis išleido kultūros ir literatūros almanachą Atolas, jame paskelbta V. Krėvės, P. Andriušio, Vydūno tekstų, t. p. straipsnių apie jų kūrybą. P. Andriušis (nuo 1949 gyveno Australijoje) rašė feljetonus (rinkinys Daina iš kito galo 1962, humoristinis romanas Tipelis 1954), autobiografines apysakas apie Aukštaitijos kaimo gamtą (Sudiev, kvietkeli! 1951, Rojaus vartai 1960), pasakų vaikams. Žemininkų kartai priklausęs V. Kazokas išleido filosofinės lyrikos rinkinių (Sapnų pėdomis 1953, 73: Akmens svajonė. Džiugesys ir kiti 1961, Ugnis ir žodis, išleista 1989). Prozos knygų apie lietuvių moterų gyvenimą išeivijoje parašė A. Lukšytė (novelių rinkinys Kalnų velnias 1970). V. S. Janavičius moderniai interpretavo graikų mitus (romanas Pekeliui į Atėnus 1962 ²1992), parašė romaną apie II pasaulinio karo įvykius Lietuvoje (Nevykėlio užrašai 1975), kūrybai būdinga filosofinės ir psichoanalitinės refleksijos. Poezijos ir prozos knygų išleido Jurgis Janavičius (1926–2012, Kelionė į mėnulį / Journey to the Moon 1971), J. Švabaitė‑Gylienė (nuo 1946 gyveno Australijoje, nuo 1960 – Jungtinėse Amerikos Valstijose), poezijos paskelbė poetai J. A. Jūragis, Pranas Pusdešris (1917–91), B. Žalys. Poetės A. Veščiūnaitės‑Janavičienės lyrika proziška, kaleidoskopinė (eilėraščių rinkiniai Žodžiai kaip salos 1976, Aidinčios upės 1985, Medžiai ryto laisvėj 1999, Edvinas Gražiaveidis keliauja į Marsą 2006), L. Šimkutės – kontempliatyvi, meditatyvi, koncentruota (eilėraščių rinkiniai Antrasis ilgesys 1978, Prisiminimų inkarai 1982, abu išleisti Čikagoje, Vėjas ir šaknys 1991, dvikalbiai poezijos rinkiniai Tylos erdvės 1999, Vėjo žvilgesys 2003, Mintis ir uola 2008, Kažkas pasakyta 2013, Baltos vaivorykštės 2016, visi išleisti Vilniuje, Iš toli ir arti, su S. Birgeliu 2003, išleistas Punske). Kristina Dryža (g. 1977) išleido alegorinį romaną Greisė ir vėjas (Grace and the Wind 2014). Nuo 2012 Sidnėjuje gyvenanti A. Cicėnaitė parašė romanų vaikams (Kengūrų slėnio paslaptis 2014, Raudonosios Uolos prakeikimas 2015).

Leidyklos

Nemažai užsienio lietuvių rašytojų knygų išleido leidykla Ateitis, Londone veikęs Nidos knygų klubas, Santaros–Šviesos federacijos įsteigtas Mackaus knygų leidimo fondas. Lietuvių rašytojų draugija su įvairiomis redakcijomis ir leidyklomis skelbia literatūros konkursus, steigia literatūros premijas, rūpinasi savo narių knygų leidyba, lietuviška periodika. Užsienio lietuvių dienraštis Draugas nuo 1951 iki 8 dešimtmečio rengė grožinės literatūros konkursus, juos laimėjusias knygas daugiausiai leido Lietuviškos knygos klubas.

Išeivijos literatūra Lietuvoje po 1990

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę išeivijos literatūra perleista Lietuvoje, sudarytos išeivijos literatūros antologijos (Trys psichiatrai pienių lauke: Lietuvių egzodo novelė 1995, sudarė A. Zalatorius, Modernioji lietuvių egzilio proza 2006, sudarė D. Kuizinienė, Egzodo literatūra: Žemininkai 2007, Egzotika: Pasaulio lietuvių rašytojų antologija = Exodica: An Anthology of World Lithuanian Writers 2019, sudarė Žydronė Kolevinskienė, Loreta Mačianskaitė, Saulius Vasiliauskas, Egzotika: Pasaulio lietuvių rašytojų antologija = Exodica: An Anthology of World Lithuanian Writers II 2022, sudarė Žydronė Kolevinskienė). Autentišką išeivijos gyvenimo patirtį ir literatūros refleksijas atspindi A. Nykos‑Niliūno Dienoraščio fragmentai 1938–2012 (1998–2012), J. Meko Žmogus be vietos: Nervuoti dienoraščiai (2000), T. Venclovos interviu knyga Manau, kad… (2000), pokalbių knyga su E. Hinsey Nelyginant šiaurė magnetą (2017 ²2018). Į Lietuvą grįžo gyventi rašytojai K. Almenas, K. Bradūnas, J. Kralikauskas, B. Pūkelevičiūtė, T. Venclova, J. Vizbaras‑Sūduvas, B. Žalys, literatūros kritikas, žurnalistas L. L. Mockūnas, literatūrologai V. Skrupskelytė, B. Vaškelis. Lietuvoje daug laiko praleido L. Šimkutė, E. Juodvalkė, V. Bogutaitė‑Keblienė, A. M. Sluckaitė-Jurašienė. Išeivijos literatūros archyvai kaupiami Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje‑muziejuje (iki 2012 Lietuvių išeivijos institute) ir kituose archyvuose.

išeivijos literatūra; lietuvių egzodo literatūra; egzodo literatūra; -išeivijos lietuvių literatūra

L: Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967 Chicago 1968; Egzodo literatūros atšvaitai: išeivių literatūros kritika 1946–1987 Vilnius 1989; Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 Čikaga 1992, Vilnius 1997; R. Šilbajoris Netekties ženklai: lietuvių literatūra namuose ir svetur Vilnius 1992; D. Kuizinienė Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945–1950 Vilnius 2003.

2271