Lietùvių kalbõs draugijà, visuomeninė organizacija, vienijanti įvairių specialybių ir išsilavinimo žmones, kurie rūpinasi lietuvių kalbos būkle, ugdymu, visuomenės kalbiniu švietimu.
Tikslai ir uždaviniai
Svarbiausi tikslai ir uždaviniai: prisidėti prie valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo, rūpintis valstybinės kalbos įtvirtinimu visose viešojo gyvenimo srityse, lietuvių bendrinės kalbos vartojimo taisyklingumu, ugdyti visuomenės kalbinį sąmoningumą, puoselėti lietuvių kalbos savitumą, rūpintis kalbininkų atminimo įamžinimu.
Lietuvių kalbos draugijos logotipas (dailininkas Audrius Klimas)
Įkūrimas
Įkurta 1935 Kaune J. M. Laurinaičio, A. Salio, P. Skardžiaus iniciatyva. Skiriami 3 veiklos laikotarpiai: 1935–40 (ar 1941) Lietuvoje, 1946–49 (ar 1950) Vokietijoje ir 1950–1968 Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1989 vėl Lietuvoje.
Veikla Lietuvoje
Per pirmąjį veiklos laikotarpį apsvarstyta bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo, lietuviškos terminologijos teorija, rašybos, vietovardžių tvarkymo principai, morfologinių formų vartojimas. Sukurta pirmoji lietuvių kalbos kultūros istorijoje išsami kolektyvinė kalbos norminimo teorija ir programa. Iš pradžių veikė Terminologijos, Viešosios kalbos, Spaudos kalbos, Mokyklinės kalbos, Užsienio lietuvių kalbos, vėliau – Vertimų kalbos, Teatro kalbos, Kirčiavimo ir tarties sekcijos. 1935–37 Lietuvių kalbos draugijos valdyba tvarkė ir redagavo, 1938–41 ir leido žurnalą Gimtoji kalba. Nuo 1936 Kauno radijuje rengė kalbos valandėles. Išleido L. Dambriūno parengtą kalbos patarimų rinkinį Kalbos patarėjas (1939, redaktoriai P. Skardžius, A. Salys).
Aktyviausi nariai: K. Alminas, A. Ašmantas, P. Avižonis, J. Balčikonis, P. Jonikas, V. Kamantauskas, S. Kymantaitė‑Čiurlionienė, S. Šalkauskis, J. Talmantas.
Veikla Vokietijoje
1940 (ar 1941) Lietuvių kalbos draugijos veikla nutrūko, 1946 atkurta (daugiausia J. M. Laurinaičio iniciatyva) karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. 1947 įvyko Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimas, buvo išrinkta valdyba. Išleido P. Skardžiaus, S. Barzduko, J. M. Laurinaičio parengtą Lietuvių kalbos vadovą (1950).
Veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose
1950 pradėjusi veikti Jungtinėse Amerikos Valstijose Lietuvių kalbos draugija iš pradžių turėjo 4 skyrius; aktyviausias buvo P. Joniko vadovaujamas Čikagos skyrius. Lietuvių kalbos draugijos nariai skaitė paskaitas, 1952–55 rengė Čikagos radijo kalbos valandėles, 1958 atnaujino žurnalo Gimtoji kalba leidimą (ėjo iki 1968; 1958–60 redagavo P. Jonikas, 1961–68 – L. Dambriūnas).
Atkūrimas ir veikla Lietuvoje
1989 01 21 Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimas. Veikla apibrėžta įstatuose (1990, atnaujinti 2005, 2023). Veiklos sritys: visuomenės kalbinis švietimas, kalbininkų atminimo įamžinimas, leidyba, kalbos ir tautosakos faktų rinkimas, skelbimas ir populiarinimas. Veiklą organizuoja valdyba (kolegialus valdymo organas) ir taryba (mokslinis strateginis patariamasis organas), renkamos visuotiniame narių suvažiavime 3 metų kadencijai. Veikia 21 skyrius (2020). Svarbiausi valdybos renginiai: Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai (nuo 2017, su Lietuvių kalbos institutu ir portalu Alfa.lt), visuotinė internetinė viktorina (nuo 2018), Lietuvių kalbos draugijos skaitymai (nuo 2019). Svarbiausi tradiciniai skyrių (vienų ir su partneriais) renginiai: Klaipėdoje – mokslinis seminaras Kalbos praktikos problemos, konferencija Gimtosios kalbos upės ir upeliai, jaunųjų pasakininkų konkursas Buvo kartą…, Šiauliuose – Jono Jablonskio diena, mokslinė-praktinė konferencija Gimtoji kalba mokykloje (iki 2022), Panevėžyje – Juozo Balčikonio diena, Petro Būtėno diena, Rietave – respublikinė komandinė lietuvių kalbos olimpiada kalbininko Andriaus Ašmanto žymeniui laimėti, Jurbarke – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
1990 draugija perėmė kalbos kultūros biuletenio Mūsų kalba leidybą, pertvarkė jį į žurnalą Gimtoji kalba ir leido iki 1996. Išleido knygas Tėvų ir senelių kalba ir aš (2004), Bendrinės kalbos norminimas ir vartojimas (2006), Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną: Atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį (2006), Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską (abi paskutinės su Lietuvių kalbos institutu, 2015) ir kitas. Šiaulių universitete leido tęstinį leidinį Kalbos aktualijos (1993–2014), leidžia straipsnių rinkinius Gimtoji kalba mokykloje (nuo 2013), Klaipėdos universitete tęstinį leidinį Kalbos praktikos problemos (nuo 1994).
2018 su Kazickų šeimos fondu atkūrė Kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo įamžinimo premiją; laureatai B. Dobrovolskis (2019), R. Miliūnaitė (2020), K. Župerka (2021), R. Venckutė (2022), E. M. Jakaitienė (2023).
Valdybos pirmininkai
Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkai: P. Skardžius (1935–41, 1946–49 ir 1958–68), P. Jonikas (1950–56), A. Rosinas (1989–1996), A. Smetona (1996–97), A. Pupkis (1997–2008), B. Stundžia (2008–17), G. Kačiuškienė (2017–23), V. Zubaitienė (nuo 2023).
2069
3220