lietùvių kalbótyra ùžsienyje, 1944 iš Lietuvos į užsienį pasitraukę lietuvių kalbininkai, ir neturėdami palankių sąlygų, tęsė lietuvių kalbos tyrinėjimus. P. Skardžius iš Lietuvos pasitraukusiems lietuviams parengė Lietuvių kalbos vadovą (su S. Barzduku ir J. M. Laurinaičiu, 1950), paskelbė lietuvių kalbos istorijos, onomastikos studijų. A. Salys su A. Sennu baigė M. Niedermanno pradėtą Lietuvių rašomosios kalbos žodyną (Wörterbuch der litauischen Schriftsprache 5 t. 1932–68). Lietuvių katalikų mokslo akademija Romoje išleido A. Salio Raštus (4 t. 1979–92). P. Jonikas paskelbė veikalus Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje (1972), Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: Visuomeniniai lietuvių kalbos istorijos bruožai (1987). L. Dambriūnas tyrinėjo lietuvių kalbos veikslus, A. Klimas – lietuvių kalbos istoriją, onomastiką, J. Rėklaitienė – lietuvių kalbos raidą (morfologija).
Užsienio šalių kalbininkai lietuvių kalbą (ir kitas baltų kalbas) tyrinėja daugiausia nuo lyginamosios kalbotyros atsiradimo (19 amžiaus).
Vokiečių kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą
Pirmąją mokslinę lietuvių kalbos gramatiką (1856) parašė vokiečių kalbininkas A. Schleicheris; parengė ir pirmąjį mokslinį K. Donelaičio raštų leidimą (1865). Lietuvių kalbotyrai daug nusipelnė ir kiti vokiečių kalbininkai: E. Bernekeris (etimologija, istorinė sintaksė, prūsų kalba), A. Bezzenbergeris (akcentologija, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, prūsų kalba), K. F. Chr. Brugmannas (dialektologija, istorinė gramatika), R. Eckertas (frazeologija, žodžių daryba, baltų ir slavų kalbų santykiai, prūsų kalba), V. Falkenhahnas (senosios raštijos tyrinėjimas, prūsų kalba, svarbiausias veikalas – Lietuviškos Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas ir jo talkininkai / Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer 1941), E. Fraenkelis (etimologija, istorinė gramatika, daugiausia sintaksė, santykiai su kitomis indoeuropiečių kalbomis, senieji tekstai; svarbiausias veikalas – Lietuvių kalbos etimologinis žodynas / Litauisches etymologisches Wörterbuch 1955–62), J. Gerulis (dialektologija, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, prūsų kalba), E. Hermannas (istorinė sintaksė, bendrinės kalbos raida, prūsų kalba), A. Leskienas (lietuvių kalbos žodžių daryba, akcentologija, baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai; suformulavo dėsnį, siejantį priegaides su balsių ir dvibalsių trumpėjimu lietuvių kalbos žodžių gale, svarbiausi veikalai – Lietuvių kalbos žodžių šaknies kaita / Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen 1884, Lietuvių kalbos žodžių daryba / Die Bildung der Nomina im Litauischen 1891), G. H. F. Nesselmannas (leksikografija, K. Donelaičio raštų leidimas, prūsų kalba; Lietuvių kalbos žodynas / Wörterbuch der littauischen Sprache 1851), J. D. Range (senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, stilistika), W. P. Schmidas (istorinė gramatika, onomastika, kuršininkų kalba), J. Schmidtas (istorinė gramatika, lietuvių kalbos santykiai su kitomis indoeuropiečių kalbomis), F. Scholzas (baltų kalbos, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, svarbiausias iš jų – kartu su J. D. Range, t. 3 ir su F. Kluge parengtas ir nuo 1991 leidžiamas J. Bretkūno Biblijos vertimas), F. Spechtas (dialektologija, istorinė gramatika, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas), R. Trautmannas (etimologija, onomastika, prūsų kalba), M. Vasmeris (etimologija, onomastika) ir kiti.
Lenkų kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą
Lietuvių kalbą tyrinėjo lenkų kalbininkai: J. Baudouinas de Courtenay (teikė pagalbą lietuvių kalbininkams, padėjo parengti A. Juškos liaudies dainų rinkinius), L. Bednarczukas (etimologija, lietuvių ir lenkų kalbų santykiai, onomastika), A. Brückneris (baltų kalbų slavizmai, baltų ir slavų kalbų santykiai, senųjų tekstų tyrinėjimas, prūsų kalba), T. Buch (lietuvių kalbos gramatikos istorija, K. Donelaičio raštų kirčiavimas; dirbo ir Lietuvoje), M. Hasiukas (dialektologija, fonologija), Cz. Kudzinowskis (senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, svarbiausias veikalas – „Daukšos Postilės“ žodynas‑indeksas / Indeks‑słownik do „Daukšos Postilė“ 2 t. 1977), J. Kuryłowiczius (istorinė gramatika, daugiausia akcentologija, baltų ir slavų kalbų santykiai, poetika), J. S. Otrębskis (dialektologija, istorinė gramatika, onomastika, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas; svarbiausias veikalas – Lietuvių kalbos gramatika / Grammatyka języka litewskiego 3 t. 1956–1965), W. Porzezińskis (dialektologija, baltų kalbų veiksmažodžio istorija; dėstė ir Maskvos universitete), J. Rozwadowskis (dialektologija, baltų ir slavų kalbų santykiai, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas), J. Safarewiczius (onomastika, baltų ir slavų kalbų santykiai; surado M. Mažvydo akrostichus), W. Smoczyńskis (dialektologija, leksika, prūsų kalba), H. Turska (dialektologija) ir kiti.
Rusų kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą
Iš rusų kalbininkų minėtini: A. Aleksandrovas (žodžių daryba, K. Donelaičio raštų kalba), A. Andronovas (dabartinių lietuvių ir latvių kalbų gramatika), A. Anikinas (etimologija), T. Bulygina (morfologija), V. Dybo (akcentologija), F. Fortunatovas (akcentologija, dialektologija, leksikografija, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, prūsų kalba; suformulavo kirčio nukėlimo dėsnį), V. Illič‑Svityčius (akcentologija), V. Ivanovas (veiksmažodžio istorija, mitologija, baltų ir slavų kalbų santykiai, prūsų kalba), B. Larinas (dialektologija, leksikografija, leksikografijos istorija), J. Otkupščikovas (etimologija, onomastika), M. Petersonas (gramatika, K. Donelaičio raštų kalba), J. Stepanovas (baltų kalbų veiksmažodžio istorija), T. Sudnik (dialektologija), V. Toporovas (etimologija, onomastika, mitologija, veiksmažodžio istorija, baltų ir slavų kalbų santykiai, prūsų kalba; svarbiausi veikalai – Aukštutinės Padnieprės hidronimų lingvistinė analizė / Lingvističeskij analiz gidronimov Verchnego Podneprov′ja, su O. Trubačiovu, 1962, Prūsų kalba / Prusskij jazyk 5 t. 1975–90), O. Trubačiovas (etimologija, onomastika, baltų ir slavų kalbų santykiai), G. Uljanovas (veiksmažodžio istorija) ir kiti.
Latvių kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą
Lietuvių kalbotyrai reikšmingų tyrinėjimų atliko latvių kalbininkai – A. Augstkalnas (senieji rašto paminklai, poetika), L. Balode (leksikografija, onomastika), R. Bērtulis (semantika), E. Blese (onomastika, baltarusių kalbos lituanizmai), V. Dambe (onomastika), J. Endzelīnas (istorinė gramatika, onomastika, baltų ir slavų kalbų santykiai, prūsų ir kitos išnykusios baltų kalbos), J. Plāķis (akcentologija, istorinė gramatika, kuršininkų kalba), V. Rūķe-Draviņa (dialektologija, istorinė gramatika, leksika), P. Vanagas (istorinė gramatika). Lietuvių kalbotyrai svarbūs ir kai kurie A. Ābelės, A. Blinkenos, A. Breidako, R. Grabio, E. Hauzenbergos‑Šturmos, K. Karulio, B. Laumanės, A. Ozolo, A. Reķēnos, J. Rosenbergo, M. Rudzītės, P. Šmito, D. Zemzarės ir kitų veikalai.
Kitų tautų kalbininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą
Lietuvių kalbotyrai reikšmingų tyrinėjimų atliko ir kitų tautų kalbininkai: ukrainiečiai L. Bulachovskis (akcentologija, baltų ir slavų kalbų santykiai), A. Nepokupnas (leksika, baltų ir slavų kalbų santykiai, prūsų kalba); čekai A. Erhartas (etimologija, veiksmažodžio istorija, baltų ir slavų kalbų santykiai), L. Geitleris (dialektologija, senųjų tekstų tyrinėjimas), T. Hoskovecas (gramatika), V. Machekas (etimologija, istorinė gramatika), J. Marvanas (dabartinės lietuvių kalbos linksniavimas, baltų ir slavų kalbų santykiai), P. Trostas (istorinė gramatika, K. Donelaičio raštų kalba, baltų ir slavų kalbų santykiai), J. Zubatý (etimologija, istorinė fonetika ir sintaksė); bulgarai A. Doričius (dialektologija) ir I. Duridanovas (baltų ir trakų-dakų kalbų santykiai); rumunas A. Vraciu (baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai); vengras E. Bojtáras parašė lietuvių kalbotyrai svarbų veikalą Baltistikos įvadas / Bevezetés a baltisztikába 1997, anglų kalba 1999); šveicarai J. P. Locheris (leksika, S. Daukanto raštų kalba), M. Niedermannas (arealinė kalbotyra, leksikografija, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija; svarbiausias veikalas – Lietuvių rašomosios kalbos žodynas / Wörterbuch der litauischen Schriftsprache, su F. Brenderiu ir A. Sennu, vėliau A. Saliu, 5 t. 1932–68), F. de Saussure’as (akcentologija, istorinė gramatika, prūsų kalba, suformulavo kirčio nukėlimo dėsnį); italai M. T. Ademollo Gagliano (leksika, prūsų kalba), G. Bonfante (istorinė akcentologija, prūsų kalba), G. Devoto (leksika, baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai), P. U. Dini (lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, baltų kalbų istorija; svarbiausias veikalas – Baltų kalbos / Le lingue baltiche 1997, lietuvių ir latvių kalbomis 2000, rusų kalba 2002), G. Michelini (senųjų tekstų tyrinėjimas ir skelbimas, baltų kalbų istorinė gramatika, prūsų kalba), V. Pisani (etimologija, istorinė gramatika, baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai); prancūzai R. Gauthiot (dialektologija, istorinė gramatika), A. Meillet (istorinė gramatika, baltų ir slavų kalbų santykiai; veikalas Lyginamasis metodas istorinėje kalbotyroje / La méthode comparative en linguistique historique 1925, lietuvių kalba išleistas 1956), R. Schmittleinas (onomastika; svarbiausias veikalas – Lietuvių toponimija / Toponymie Lituanienne 1948), D. Petit (lietuvių kalbos gramatika, baltų kalbų apofonija); Didžiosios Britanijos kalbininkas W. K. Matthewsas tyrinėjo lietuvių kalbos fonologiją, baltų ir slavų kalbų santykius; olandai R. Derksenas (akcentologija, etimologija), F. Kortlandtas (akcentologija, prūsų kalba), N. van Wijkas (istorinė gramatika, daugiausia akcentologija, prūsų kalba); danai L. T. Hjelmslevas (akcentologija, dialektologija, istorinė fonetika), H. Pedersenas (istorinė gramatika, baltų ir slavų kalbų santykiai), V. Thomsenas (baltų ir finų kalbų santykiai); norvegai O. Brochas (dialektologija), T. Mathiassenas (istorinė fonetika, dabartinės lietuvių kalbos gramatika, leksikografija), H. D. Rinholmas (semantika), Chr. S. Stangas (dialektologija, leksika, istorinė gramatika, daugiausia akcentologija, senųjų kalbos paminklų tyrinėjimas, baltų ir slavų kalbų santykiai, svarbiausias veikalas – Baltų kalbų lyginamoji gramatika / Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen 1966); švedai R. Ekblomas tyrinėjo lietuvių kalbos akcentologiją, eksperimentinę fonetiką, baltų ir slavų kalbų santykius, K. O. Falkas – etimologiją, onomastiką, baltų ir slavų kalbų santykius, L. G. Larssonas – baltų ir finų kalbų santykius, T. Torbiörnssonas – akcentologiją, baltų ir slavų kalbų santykius; islandas J. Hilmarssonas parašė lietuvių istorinės gramatikos darbų; suomiai J. L. Kalima (baltų ir finų kalbų santykiai), J. J. Mikkola (baltų ir finų kalbų santykiai, baltų kalbų įtaka slavų kalboms, prūsų kalba), V. Kiparsky (kuršių kalba, baltų ir finų kalbų santykiai, prūsų kalba), K. A. K. Liukkonenas (istorinė gramatika, baltų ir finų kalbų santykiai), E. V. K. Nieminenas (istorinė gramatika, baltų ir finų kalbų santykiai); estai P. Ariste tyrė baltų ir finų kalbų santykius, P. Arumaa – lietuvių kalbos dialektologiją, istorinę gramatiką, baltų ir slavų kalbų santykius, L. Vaba – baltų ir finų kalbų santykius; japonai T. Inoue (tyrė prūsų kalbą, baltų ir slavų kalbų santykius, tyrinėjo senuosius lietuvių tekstus ir juos paskelbė) bei I. Murata (nagrinėjo lietuvių kalbos istorinę gramatiką, leksikografiją, paskelbė lietuvių kalbos tekstų); amerikiečiai H. H. Benderis (etimologija, istorinė gramatika, svarbiausias veikalas – Etimologinis lietuvių kalbos indeksas / A Lithuanian Etymological Index 1921), G. B. Fordas (senųjų kalbos paminklų tyrinėjimas ir skelbimas), E. P. Hampas (dialektologija, fonologija, istorinė gramatika, prūsų kalba), S. R. Youngas (akcentologija, etimologija), B. Jēgeris (etimologija, baltų kalbų istorija; latvių kalbininkas, dėstė lietuvių kalbą Jungtinėse Amerikos Valstijose), M. Kenstowiczius (fonologija), J. F. Levinas (etimologija, fonologija, prūsų kalba), D. T. Robinsonas (akcentologija, leksikografija), W. R. Schmalstiegas (istorinė gramatika, daugiausia sintaksė, lietuvių kalbos istorija, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija, prūsų kalba), A. Sennas (dialektologija, istorinė gramatika, leksikografija, baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai; dėstė ir Lietuvos universitete), V. Zepas (onomastika, prūsų kalba, baltų ir finų kalbų santykiai; latvių kalbininkas, dėstė lietuvių kalbą Jungtinėse Amerikos Valstijose). Australijos kalbininko T. G. Fennellio senųjų latvių kalbos paminklų skelbimai ir tyrinėjimai iš dalies yra svarbūs ir lietuvių kalbotyrai.
L: A. Sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2 d. Vilnius 1979–82, Baltų kalbų tyrinėjimai: 1945–1985 m. Vilnius 1986; J. Palionis, A. Sabaliauskas Rytų slavų kalbininkai lituanistikos baruose Vilnius 1990; J. Endzlīns Ievads baltu filoloģijā Rīgā 1945.
2069