lietuvių karo pabėgėlių spauda

lietùvių kãro pabgėlių spaudà. I pasaulinio karo (1914–18) metais ir po jo Rusijoje (Petrograde, Maskvoje, Voroneže) lietuviai socialdemokratai leido laikraštį Socialdemokratas, bolševikai – laikraštį Tiesa, liaudininkai – savaitraštį Naujoji Lietuva, studentai aušrininkai – almanachą Aušrinės keliais, krikščionys demokratai – Vadas ir Žvaigždelė; ėjo tautinės krypties savaitraščiai Lietuvių balsas ir Santara. Baigiantis II pasauliniam karui iš Lietuvos išsiųstų, mobilizuotų darbams ar kitų karo nublokštų lietuvių susitelkimo centruose 1944–45 ėjo keletas rotatoriumi spausdinamų arba rankraštinių lietuviškų laikraščių: Vokietijoje – Aidai, Austrijoje – Žinynas, Tėvynėn, Norvegijoje – Tremtinių aidas, Tėvynės balsas, Pašvaistė. Po karo pabėgėlių stovyklose 1945–52 buvo leidžiama apie 500 lietuviškų periodinių leidinių. Tiražai buvo nuo kelių dešimčių iki keliolikos tūkstančių egzempliorių. Keliolika laikraščių ėjo ir vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis. Daugiausia lietuviškų periodinių leidinių (1 ir 2 lentelės) buvo leidžiama Vakarų Vokietijos stovyklose (1945 jose gyveno apie 65 000 lietuvių).

* neturėjo licencijos

1945–47 informacinius biuletenius (nekeliant platesnio pobūdžio ir tarptautinės politikos klausimų) buvo galima leisti visose stovyklose. Vienas pirmųjų buvo Coburgo stovykloje 1945 išėjęs biuletenis Lietuviškoji informacija (nuo 1946 – Dienos žinios, ėjo iki 1949). Ilgiau leisti biuleteniai Alguvos baro dienos naujienos, Aktualiosios informacijos, Informacijos biuletenis, Pasaulis šiandien (visi 1945–49), Naujos žinios, Naujausios žinios, Leiskit į tėvynę, Lietuvių informacija, Mūsų informacija, Tremtinio balsas (visi 1945–48), Kelyje tėvynėn, Akiratyje, Benamio dalia, Hanau lietuviai, Nemuno aidas, Viltis (visi 1945–47). Kai kurie jų beveik nesiskyrė nuo įprastinių laikraščių ar savaitraščių, tik neturėjo laikraščių statuso. Lietuviškų laikraščių ir savaitraščių skaičius buvo griežtai ribotas, jiems leisti reikėjo gauti Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA), nuo 1947 – Tarptautinės pabėgėlių reikalų organizacijos (IRO) licencijas. 1946 lapkritį lietuviai gavo 4 licencijas; iš viso 1946 buvo užregistruota 220 leidinių, iš jų 41 spausdintas spaustuvėje. Leidimų sistema panaikinta 1949 pabaigoje. Pirmasis Vokietijos stovyklose gyvenančių lietuvių laikraštis Lietuvis pasirodė 1945 rugpjūtį, ėjo iki gruodžio pradžios. Be laikraščių ir biuletenių, Vakarų Vokietijoje buvo leidžiami hektografuoti arba spaustuvėje spausdinti žurnalai, jie ėjo nereguliariai ir dažniausiai trumpai. Kai kurių laikraščių ir žurnalų leidimas 1949 (ar vėliau) perkeltas į Jungtines Amerikos Valstijas. 3 lentelėje išvardyti kitose šalyse lietuvių karo pabėgėlių leisti svarbiausi periodiniai leidiniai.

2617