lietùvių katalkų parãpijos išeivjoje pradėjo kurtis 19 a. pabaigoje, prasidėjus masinei lietuvių emigracijai (daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas). Lietuviai, siekdami išlaikyti tikėjimą ir religines tradicijas, būrėsi į savišalpos ir kitos religinės draugijas; kol įkurdavo savo religinę bendriją ir įstengdavo išlaikyti bažnyčios pastatą ir kunigą, jungėsi prie kitataučių religinių bendrijų (daugiausia lenkų). Į Jungtines Amerikos Valstijas emigravusius katalikus lietuvius J. Šliūpas ir kunigas A. Burba ragino skirtis nuo lenkų religinių bendrijų. Vienuose kraštuose steigėsi parapijos (vadovaujamos klebono), kitose – misijos (lankstesnė ir teritoriškai mažiau ribojama nei parapija organizacija, vadovaujama kapeliono), dar kitur lietuviai teturėjo kapelioną (patarnaujantį grupei ar bendrijai be platesnių klebono įgaliojimų). Lietuvių katalikų parapijos išeivijoje juridinės vadovybės neturi, jų sielovada rūpinasi vyskupai (V. Brizgys, P. Brazys, A. Deksnys, P. A. Baltakis, nuo 2003 – prelatas E. Putrimas Toronte). Imigrantų sielovados uždaviniai išdėstyti popiežiaus Pijaus XII apaštalinėje konstitucijoje Exsul Familia (1947).
Lietuvių katalikų parapijos Amerikoje
Amerikoje iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia (123) lietuvių katalikų parapijų buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiausia jų rytinėje dalyje. 1872 įkurta pirmoji Šv. Kazimiero parapija Shenandoah, paskutinė – tuo pačiu pavadinimu Los Andžele 1941. 1894 Naujosios Anglijos valstijoje įkurta Šv. Juozapo parapija Waterbury; prie bažnyčios veikė pradinės mokykla, moterų vienuolynas, našlaičių prieglauda, leistas laikraštis, parapija rūpinosi parama Lietuvai, turėjo daug draugijų, lituanistinę mokyklą. Vienur lietuviai nusipirkdavo kitos konfesijos bažnyčią (Shenandoah, Šv. Andriejaus bažnyčia Filadelfijoje), kitur – sklypą ir statydindavosi bažnyčią (net neturėdami kunigo). Kartais vyskupija kitos tautybės katalikams priklausančią bažnyčią atiduodavo lietuviams (vokiečių katalikų Atsimainymo bažnyčia Brukline atiduota lietuviams katalikams).
Pirmieji lietuvių katalikų kunigai, pakelti į prelatus, buvo M. Krušas, J. Ambotas, J. Miliauskas; 1966 prelatų lietuvių buvo 25 ir vyskupas K. Salatka. Prie parapijų ėmus steigti mokyklas (iki Pirmojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 70–80 parapinių pradžios mokyklų, kelios parapijos turėjo gimnazijas) ir trūkstant lietuvių mokytojų, kunigas A. Staniukynas, remiamas kitų kunigų, 1907 įsteigė Šv. Kazimiero seserų kongregaciją, 1955 ji turėjo 6 aukštesniąsias ir 37 pradines mokyklas. 1922 lietuvės seserys vienuolės, atsiskyrusios nuo lenkių seserų nazaretiečių, įsteigė pranciškonių vienuoliją; ji 1957 turėjo mergaičių akademiją, vadovavo 4 aukštesniosioms ir 22 pradinėms mokykloms. 1924 įkurta Nukryžiuotojo Jėzaus seserų kongregacija (centras Brocktone, Masačusetso valstija) turėjo 7 pradines mokyklas. Lietuvių katalikų svarbiausi bažnytiniai veikėjai buvo kunigai A. Burba, A. Milukas. Lietuviai katatalikų kunigai Jungtinėse Amerikos Valstijose susibūrė į juos vienijančią organizaciją Kunigų vienybė (1909).
Atokesnėse vietovėse pasauliečiai bei vienuolijų kunigai dirbo mažesnėse katalikų bendruomenėse, kitas lankė parapijų ar vienuolijų kunigai. Vienuolijos aptarnavo savo arba vyskupijos parapijas, steigė mokyklas, koplyčias su centrais, vykdė misijas, rengė vaikų stovyklas. Marijonai dirbo 7 parapijose, pranciškonai – 3, jėzuitai – 1.
Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupai po Antrojo pasaulinio karo vietos bažnyčiose leidžia pamaldas kitomis kalbomis, bet vengia steigti tautines parapijas ar pastovesnes misijas, tam tikros tautybės asmenų sielovadą paveda vienam kunigų (nebūtinai tos pačios tautybės). Iki 1960 Čikagos apylinkėje buvo 14 lietuviškų parapijų, Rytų Pensilvanijoje – 34. 1973 Jungtinėse Amerikos Valstijose veikė 116 parapijų, 39 parapinės mokyklos, dirbo 27 kunigai, buvo 192 vienuolės (daugiausia dirbo mokytojomis). Šv. Kazimiero parapijos Los Andžele klebonas prelatas J. Kučinskas-Kučingis nuolat siuntė parapijos žiniaraštį visiems lietuviams į Jungtinių Amerikos Valstijų vakarinę dalį. Iš 44 tautybių iki 1980 ilgiausiai savo kalbą bažnyčiose išlaikė graikai stačiatikiai, armėnai, ukrainiečiai, lietuviai (ilgiausiai iš protestantų ir katalikų); spėjama, apie 80 lietuvių katalikų parapijų išlaikė lietuviškas tradicijas ir lietuvių kalbą (2000).
Miestuose prie lietuvių įsteigtų katalikų bažnyčių ilgainiui apsigyvenus kitų tautybių tikintiesiems kartais parapija atitenka kitai etninei grupei (pvz., lietuvių Šv. Kryžiaus parapija Čikagoje – meksikiečiams). Kai kuriose parapijose pamaldos kartais (pvz., per Didžiąją savaitę) vyksta net 3 kalbomis (anglų, ispanų, lietuvių), leidžiamas trikalbis savaitinis žiniaraštis. Kitur sumažėjus katalikų bažnyčios uždaromos, parduodamos arba nugriaunamos (seniausia Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1892 Čikagoje, nugriauta 1992, vitražai, statulos išsiųsta į Lietuvą, 2007 Niujorko arkivyskupijos sprendimu uždaryta Aušros Vartų lietuvių katalikų parapija Manhattane su lietuvių katalikų statyta bažnyčia). Mažėjant tikinčiųjų kelios parapijos sujungiamos (Šv. Antano parapija Omahoje, Nebraskos), kitos veikia ir turėdamos nedaug parapijiečių. Čikagos apylinkėje Čikagos lietuvių sielovados konferencijos nutarimu 1990 įsteigta Palaimintojo J. Matulaičio misija (ne parapija).
Kanadoje seniausia lietuvių parapija – Montréalyje 1907 įsteigta Šv. Kazimiero parapija. Iš viso čia įkurta 12 lietuvių parapijų, kurių pagrindinės – pranciškonų vadovaujama Prisikėlimo bažnyčia Toronte (1953) ir Lietuvos kankinių (perkelta iš Šv. Jono) Mississaugoje. Veikia lietuvių katalikų parapijos Delhi, Hamiltone, Londone, Montréalyje, Saint Catharinese, Windsore, Winnipege. Atokesnes vietoves kasmet aplanko kunigai iš parapinių centrų. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserys dirbo Montréalyje, tebeveikia Toronte.
Argentinoje veikia dvi lietuvių katalikų parapijos – Aušros Vartų (įsteigta 1942 Avellanedoje) ir Šv. Kazimiero (Rosario); vadovauja marijonai. Jie dar aptarnauja ir lietuvių katalikų bendruomenę Córdoboje. Mokyklose dirba kazimierietės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Kolumbijoje po Antrojo pasaulinio karo dirbo saleziečiai misionieriai iš Lietuvos. Veikia lietuvių misija (koplyčia Medellíne, kapelionas Bogotoje). Iki 2007 lietuvių katalikų sielovada rūpinosi kunigas V. Mankeliūnas. Urugvajuje nuo 1954 veikia Fátimos Marijos parapija Montevidėjuje, įsteigta ir vadovaujama jėzuitų (nuo 1998 – urugvajiečių). Venesueloje Šv. Kazimiero misiją Karakase nuo 1949 globojo lietuviai saleziečiai, vėliau – Venesuelos vienuoliai. Misijos centras iki 1984 veikė prie vietinės parapijos, nuo 1956 Venesuelos lietuvių emigrantų misijos direktorius buvo kunigas A. Perkumas SDB. Brazilijoje nuo 19 a. pabaigos lietuviams (ir kitiems) imigrantams Rio Grande do Sulio valstijoje patarnavo jėzuitas vokietis. Veikia Šv. Juozapo parapija San Paule, bažnyčia (pastatyta 1936), 2004–10 čia dirbo kunigas J. A. Dielinikaitis. Rio de Žaneire 1962 veikė Kalvarijos Marijos lietuvių parapija; joje dirbo prelatas Z. Ignatavičius (mirė 1962). Šv. Kazimiero parapija įsteigta 1968 didelėje teritorijoje veikiančiai San Paulo jėzuitų misijai, vėliau ji prisijungė prie Šv. Juozapo parapijos. Kitose Brazilijos valstijose vienos tautybės tikintiesiems patarnaujantis klebonas yra vietinės parapijos vikaras.
Lietuvių katalikų parapijos Europoje
Europoje pirmasis lietuvių imigrantų katalikų religinis centras 1901 buvo įsteigtas Didžiojoje Britanijoje – Šv. Kazimiero parapija Londono rytinėje dalyje. Veikia lietuvių katalikų misijos Bradforde, Dubline, Mančesteryje, Nottinghame. Svarbi marijonų vienuolijos veikla. Škotijoje veikia lietuvių katalikų misija, joje nuo 1934 dirbo kanigas J. Gutauskas, 21 a. pradžioje – kunigas J. McAndrew (Andriejauskas). Airijoje lietuvių katalikams nuo 2004 vadovauja iš Lietuvos atsiųstas kapelionas, Dubline veikia Lietuvių katalikų misija. Vokietijoje lietuvių katalikų parapijos nėra; nuo Antrojo pasaulinio karo lietuvių katalikų pabėgėlius globojo kapelionai, lietuviais katalikais rūpinosi kapucinai, Vokietijoje gyveno Europos lietuvių vyskupas A. Deksnys. Vokietijos vyskupai išlaiko lietuvius kapelionus, daugiausia Šiaurės ir Pietų Vokietijoje. Kultūros centras – Vasario 16 gimnazija Hüttenfelde (Hesenas), Oberhauseno regione (Šiaurės Reinas-Vestfalija) lietuvių katalikų sielovada rūpinasi kunigas V. Vaitiekūnas.
Kitose Vakarų Europos šalyse – Švedijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Danijoje – po Antrojo pasaulinio karo buvo lietuvių kunigų, einančių kitas pareigas ir patarnaujančių lietuviams katalikams savo ir gretimose šalyse. Prancūzijoje veikia lietuvių katalikų misija, jai vadovauja kapelionas prelatasJ. Petrošius, pamaldos vyksta vienuolijų koplyčiose Paryžiuje. Nuo 2007 iš Lietuvos atsiųstas kapelionas vadovauja Belgijos ir Prancūzijos lietuviams katalikams. Ispanijoje lietuvių katalikų sielovada t. p. rūpinasi kapelionas. Italijoje Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje visada buvo lietuvių kunigų, daugelį metų lietuviai ir jų svečiai į pamaldas rinkdavosi Vatikano radijo koplyčioje; dabar pamaldos nereguliariai laikomos Aušros Vartų koplyčioje. Lenkijoje veikia Marijos Ėmimo į dangų lietuvių parapija Punske, joje dirba kunigas klebonas R. Janušauskas.
Baltarusijoje lietuvių katalikų sielovada rūpinasi kunigas J. Gaveckis (nuo 1991), Gardino vyskupijoje – kunigas P. K. Krikščiukaitis (nuo 1990). Maskvoje lietuviams katalikams patarnavo kunigas P. Blaževičius (2004–07), Sankt Peterburge – kunigas R. Gudelis (2004–06). Karaliaučiuje veikia Šv. Šeimos parapija (kunigas A. Gauronskas), Tilžėje – Kristaus Prisikėlimo parapija (kunigas A. Eidintas).
Lietuvių katalikų parapijos Australijoje
Australijoje vyskupai neleido steigti tautinių parapijų; daugiau emigrantų iš ne anglosaksų šalių Australiją pasiekė tik po Antrojo pasaulinio karo. Vienintelė lietuvių Šv. Kazimiero katalikų parapija (vadovauja marijonai) veikia (neoficialiai) nuo 1949 Adelaidėje (klebonas kunigas J. Petraitis MIC), kitur (Sidnėjuje, Melburne, Brisbane, Perthe) veikia lietuvių katalikų misijos, kurioms vadovauja kapelionai (Perthe 1992–2000 dirbo kunigas A. Savickis). Nuo 2004 lietuvių katalikų misijoje Melburne dirbo iš Lietuvos atsiųstas kunigas A. Šimkus, nuo 2013 – kun. Juozas Deveikis.
208