Lietùvių–lãtvių vienýbės draugijà, visuomeninė organizacija, 1923–40 veikusi Lietuvoje.
Siekė skleisti giminiškų baltų tautų vienybės idėjas. Išleido T. Zeiferto Latvijos istoriją (1927), nuo 1929 kasmet Kaune organizavo latvių kalbos kursus, globojo latvių dailės parodas, su kitomis organizacijomis rengė pasitarimus – kongresus. Pirmasis jų įvyko Rygoje (1924), antrasis – Kaune (1925), paskutinis – Taline (1940; 1930 į draugijos veiklą įsitraukė ir estai). Kongresų darbai buvo išleidžiami specialiais leidiniais.
Draugija turėjo apie 100 narių.
Pirmininkai: E. Volteris, J. Rauplys, A. Merkys.
2271