lietùvių liáudies kerãmika
ąsotis (molis, glazūra, 1844, nežinomas autorius, Aušros muziejus Šiauliuose)
Keramika – viena seniausių taikomosios dailės šakų Lietuvoje. Nuo neolito buities reikmėms naudoti rankomis lipdyti moliniai indai (maisto produktams laikyti, gaminti, t. p. valgymo). Pagal technologiją tai juodojo degimo (juodpuodžiai) ir glazūruotieji dirbiniai, žiesti, lipdyti indai. Dirbiniai dekoruoti kontūriniu raižymu, reljefiniu modeliavimu, glazūruoti. Dekorą sudaro geometriniai, augaliniai ornamentai, kartais siužetiniai motyvai. 10 a. pradėta naudoti žiedžiamąjį ratą, kiek vėliau – krosnis moliniams puodams degti. Nuo 18 a. kurta įvairios paskirties indai, dekoratyviniai dirbiniai interjerui, žaislai. Žymesni 20 a. antros pusės–21 a. pradžios keramikai: V. Giedra, V. Jazerskas, R. Mataitienė, B. Radeckas, B. Radeckienė, V. Šeškauskas, B. Šeškauskienė, V. Šufinskienė, V. Valiušis, V. Vertelienė, J. Vertelis.
lietuvių liaudies medžio dirbiniai
lietuvių liaudies metalo dirbiniai
lietuvių liaudies pintieji dirbiniai
lietuvių liaudies paprotinė dailė
1819
L: P. Galaunė Lietuvių liaudies menas: Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai Kaunas 1930; Lietuvių liaudies menas: Keramika Vilnius 1959; J. Kudirka Lietuvos puodžiai ir puodai Vilnius 1973.