lietùvių liáudies pint dirbinia
Lietuvoje iš karklų, žilvičių vytelių, lazdyno plėšų, eglių ir pušų šaknų, pušies balanų, rugių šiaudų grįžčių, liepos karnų nuo seno pinami buitiniai ir ūkiniai reikmenys. Pynimo įrankiai: peilis, yla, adiklis. Pinama dvejopu būdu – spiraliniu ir kryžminiu. Spiraliniu pinama iš šiaudų grįžčių su lazdyno plėšomis, karklų vytelėmis arba šaknimis. Taip pinamos bamblės, sėtuvės, kraitelės smulkiems drabužiams sudėti, duonkubilių antvožai, cilindro pavidalo arba pūstų šonų pintinėlės. Pinant kryžminiu būdu iš eglišakių arba lazdynų padaryti griaučiai buvo išpinami vytelėmis. Šitaip pinamos įvairios paskirties ir pavidalo pintinės iš vytelių ir plačių pušies balanų – doklai, iš lazdyno plėšų, karklų – kretilai, bučiai, baldai – staliukai, kėdės, krėslai, pakabinamieji lopšiai kūdikiams.
19 a. pab.–20 a. pr. lietuvių valstiečių pinti daiktai (Šiaulių Aušros muziejaus ekspozicija)
Pinti baldai iki 20 a. pradžios labiausiai buvo paplitę dvarų ir klebonijų vasaros patalpose. Reikalingus daiktus nusipindavo patys valstiečiai, bežemiai ir mažažemiai valstiečiai dažnai pindavo daiktus parduoti. 19 a. pabaigoje atsirado pintų baldų dirbtuvių. 1900 T. Daugirdas savo dvarelyje Plemberge (Raseinių apskritis) buvo įsteigęs krepšių dirbtuvę, užveisęs žilvičių plantaciją. 1928 pynimo pradėta mokyti akluosius.
pinta sėtuvė (Aukštaitija, 20 a. pirma pusė)
Sovietiniu laikotarpiu pynėjus rengė 1978 įkurta Kauno profesinė technikos meno mokykla. Dailiuoju pynimu rūpinosi Liaudies meno draugija. Pintus dirbinius gamino aklųjų draugijos (nuo 1944), Vietinės pramonės ministerijos įmonės.
Atkūrus nepriklausomybę vis daugiau dirbinių – suvenyrų, įvairios paskirties krepšių, lopšių, skrynių, skalbinių dėžių – nupina pavieniai meistrai. Nemažai susikūrusių įmonių gamina ir dažniausiai eksportuoja pintus baldus. Yra užveista karklų plantacijų. Dekoratyvinių dirbinių yra nupynę tautodailininkai Dalia Bazarienė, Vanda Budraitienė, Kazimieras Vytautas Budraitis, Petras Grušas, Zenonas Tomkus.
pinta bamblė (20 a. pradžia, Lietuvos nacionalinis muziejus)
L: K. Mirinauskas Pynimas Vilnius 1983.
pynimas; -pinti dirbiniai; -lietuvių pinti dirbiniai
1714