lietùvių literatūrà 1940–1988
Lietuvių literatūra 1940–1945
1940 Lietuvą okupavus SSRS, kairiosios pakraipos rašytojai populiarino socializmo idėjas (S. Nėries poema Bolševiko kelias, V. Montvilos, L. Giros, K. Jakubėno poezija). Poezijoje išnyko nuoširdus atvirumas ir poetinė galia, atsirado daug dirbtinumo. Nemažai į Rusijos gilumą karo nublokštų lietuvių poetų kūrė eilėraščius pagal sovietinės literatūros stereotipus. Patetiškai žūtbūtinę kovą eilėse apdainavo K. Korsakas, A. Venclova, S. Nėris. SSRS–Vokietijos karo metais Maskvoje išleisti A. Venclovos apsakymų rinkinys Kelias į Lietuvą (1942), J. Baltušio Baltieji dobiliukai (1943).
B. Brazdžionio rinkinio Šaukiu aš tautą (1941) viršelis
Vokietijos okupuotoje Lietuvoje jaunieji prozininkai antologijoje Kas girdėti kalnuose (1942–43) tęsė sudvasinto pasakojimo tradiciją (S. Zobarskas, N. Mazalaitė, J. Jankus, J. Kaupas, S. Tamulaitis ir kiti). Literatūros almanachai Literatūros kalendorius 1942 metams, Varpai, žurnalas Kūryba telkė įvairių kartų ir įsitikinimų rašytojus. J. Keliuočio redaguojamame žurnale Kūryba paskelbta B. Brazdžionio, A. Miškinio, J. Aisčio kūrybos, t. p. vertimų (R. M. Rilke’s, F. Hölderlino). Sudėtinga žmogaus egzistencija aprašyta V. Mačernio Vizijose (parašyta 1939–42), sonetų cikle Metų sonetai (parašyta 1943–44). Pasirodė B. Brazdžionio poezijos rinkiniai apie pavergtą tautą (Šaukiu aš tautą 1941, Iš sudužusio laivo, Viešpaties žingsniai, rinktinė Per pasaulį keliauja žmogus, visi 1943), J. Baltrušaičio filosofinės lyrikos eilėraščių rinkinys Ašarų vainikas (1 d. 1942).
V. Mačernio soneto iš ciklo Metų sonetai rankraštis (1943–44)
K. Bradūno eilėraščių rinkinio Pėdos arimuos (1944) viršelis
Eilėraščius pradėjo publikuoti H. Nagys, A. Nyka-Niliūnas, išleistas K. Bradūno eilėraščių rinkinys Pėdos arimuos (1944). Parengti, bet neišleisti pirmieji L. Švedo eilėraščių rinkiniai Šauksmas (1941), Likimo šalys (1944–45), kuriems būdinga romantiškas pasaulėvaizdis, vienatvės, nevilties temos, avangardizmo bruožai. Karas smerkiamas V. Mykolaičio-Putino rinkinyje Rūsčios dienos (1944). Periodikoje vertimų ir kritikos straipsnių paskelbė M. Indriliūnas (vėliau tapo partizanu ir žuvo). 1944 viduryje iš Lietuvos į Vakarus pasitraukė literatūros klasikai (V. Krėvė, F. Kirša), dauguma Lietuvos rašytojų draugijos narių ir nemažai jaunųjų rašytojų.
V. Mykolaičio-Putino eilėraščių rinkinio Rūščios dienos (1944) viršelis
800
iš kairės: J. Paukštelis, P. Cvirka, A. Vienuolis prie Nizami mauzoliejaus Baku (1946)
Lietuvių literatūra 1945–1960
1945–53 Lietuvoje nyko klasikinės literatūros tradicija. Iš bibliotekų išimta 3–4 dešimtmečio periodika, dauguma lietuvių literatūros klasikos kūrinių. Kūryba buvo cenzūruojama, rašytojai turėjo atsiskaityti apie privalomą marksizmo ir leninizmo studijavimą ir atsižvelgti į partinėje spaudoje reiškiamą kritiką. Tuo metu daugiausia versta socialistinio realizmo rašytojų (M. Šolochovo, apie 30 M. Gorkio knygų), t. p. V. Nekrasovo kūrinių, rusų klasikų (A. Puškino, N. Gogolio, I. Turgenevo, A. Čechovo, F. Dostojevskio) raštų rinkinių, kurie labiau aukštinti negu lietuvių klasikų kūriniai. Versta baltarusių, ukrainiečių, armėnų, iš rusų kalbos – kinų ir korėjiečių literatūros, t. p. anglų (D. Defoe, J. Swifto, Ch. Dickenso, W. Shakespeare’o), amerikiečių (W. Whitmano), prancūzų (Stendhalio, V. Hugo, H. de Balzaco, G. Flaubert’o, G. de Maupassant’o) klasikai ir kitų socialistiniam realizmui neprieštaraujančių arba palankių rašytojų veikalai, vengta vokiečių literatūros. Be vertėjo pavardės pasirodė P. Andriušio verstas M. de Cervanteso romanas Don Kichotas, V. Mykolaičio-Putino pastangomis išleista A. Mickevičiaus kūrybos.
Rezistentai nelegaliai išleido partizanų ir tremtinių knygelių (1948–49 Baisogalos ir Šeduvos apylinkėse veikusi lietuvių partizanų Maironio rinktinė išleido rezistencinės poezijos 3 tomų antologiją Kovos keliu žengiant, tokiu pačiu pavadinimu 1991 išleista Vakarų Lietuvos partizanų eilių ir dainų rinktinė). Rezistencinės literatūros tekstai spausdinti mašinraščiu, plito nuorašais. Karo dramatizmas, lemties motyvai būdingi rezistentų B. Krivicko (rinkinys Žiaurusis Dievas, parašytas 1945–49; neišleistas), R. D. Glemžaitės (rinkinys Penktieji laisvės kovų metai, parašytas 1949; neišleistas, rinkinys Mes mokėsim numirt: Lietuvos Pasipriešinimo kovų poezija 1994) kūrybai.
B. Sruogos romano Dievų miškas (1957) viršelis
Daugiausiai buvo rašoma sovietinės ideologijos literatūra. Socialistinei literatūrai būdinga pastovi vaizdų topika, vulgarus didaktizmas, racionali kūrinio struktūra, vado kulto propagavimas. 1946 sušauktame visuotiniame Lietuvos rašytojų susirinkime sukritikuota iš Stutthofo lagerio grįžusio B. Sruogos beletrizuota atsiminimų knyga Dievų miškas (išleista 1957 Čikagoje, visas leidimas 1989, 2005 Vilniuje), kurioje su ironija ir grotesku aprašomas lagerio gyvenimo tragizmas.
Lietuvoje likę rašytojai buvo priversti atspindėti sovietinės valstybės interesus ir politiką, skelbti liaudiškumą ir partiškumą, realizmo stiliumi vaizduoti vadinamąją objektyvią tikrovę, kurios pagrindiniai herojai – buožė (valstiečių išnaudotojas) ir komunistas (nugalintis išnaudotojus), t. p. ideologizuotą šviesią ateitį, turėjo būti deklaruojama sovietinės valdžios atėjimo neišvengiamybė, besąlygiškas pasitikėjimas komunistų partijos ideologija. Suabsoliutinta kolektyvizmo sąvoka, ignoruotas individualumas, ypač kenčiantis individas, aukštintas kovingumas ir optimizmas. Komunistine ideologija pagrįsta J. Baltušio pjesė Gieda gaideliai (1947), A. Gudaičio-Guzevičiaus romanas Kalvio Ignoto teisybė (2 knygos 1948–49 21952), Alf. Bieliausko romanai Darbo gatvė (1956), Rožės žydi raudonai (1959 51972), V. Petkevičiaus pirmieji romanai. T. Tilvyčio poemoje Usnynė (1949) vaizduojama kaimo kolektyvizacija.
A. Bieliausko romano Rožės žydi raudonai (1959) viršelis
Sovietinio laikotarpio poezijai buvo privaloma silabotoninė eilėdara, kuria buvo kuriamas aiškus ir tikslingas socialistinės tikrovės vaizdavimo metodas. Poezijai būdinga socialistinio gyvenimo aukštinimas, patetiškas oratorinis stilius, tezės, socialistinio realizmo idėjų kartojimas (V. Montvilos, A. Venclovos, E. Mieželaičio, V. Mozūriūno, A. Jonyno, V. Grybo, J. Macevičiaus ir kitų eilėraščių rinkiniai).
A. Vienuolio romano Puodžiūnkiemis (priverstinai pataisytas antras leidimas 1952) viršelis
Dalis rašytojų kūrė vadinamąją kompromisinę literatūrą (A. Vienuolio romanas Puodžiūnkiemis 1949 51977, V. Mykolaičio-Putino eilėraščių rinkinys Sveikinu žemę 1950, A. Žukausko Mūsų frontas 1951, E. Matuzevičiaus Darbymečio vėliavos 1950, Draugystės daina 1953, pirmieji daugelio pradedančiųjų poetų rinkiniai). K. Borutos tautosakinių motyvų poetiniame romane Baltaragio malūnas, arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte (1945 102006) gausu mitologinių įvaizdžių. Išleista A. Griciaus apsakymų ir feljetonų rinkinys Laiko dvasia, P. Vaičiūno Rinktinė (abi 1946), K. Binkio eilėraščių knyga Poezija (1949).
Lietuvos rašytojų kūriniai (1950)
Atšilimo laikotarpis
1953 mirus Stalinui, atšilimo laikotarpiu, prasiplėtė temų laukas, atgijo klasikinės literatūros leidyba. Išėjo V. Mykolaičio-Putino istorinis romanas Sukilėliai (2 d. 1957–67) apie 1863–64 sukilimą. A. Pociaus (apsakymų rinkiniai Rytmetis Užgirių kaime 1955, Šešiolika raktų 1960), M. Sluckio (novelių rinkiniai Vėjų pagairėje 1958, Geriau mums nesusitikti 1961), J. Avyžiaus (romanas Kaimas kryžkelėje 1964 41988) kūryboje sprendžiamos pokario socialinės ir dorovinės problemos. J. Baltušio romane Parduotos vasaros (2 t. 1957–69) kaimo gyvenimo pokyčiai vaizduojami samdinio akimis. J. Grušas parašė poetinių metaforų istorines dramas Herkus Mantas (išleista ir pastatyta 1957), Zigmantas Sierakauskas (1966).
P. Širvio eilėraščių rinkinio Ošia gimtinės beržai (1956) viršelis
6 dešimtmetyje poezijoje atgaivinta klasikinė neoromantinė tradicija. P. Širvys debiutavo eilėraščių rinkiniu Žygio draugai (1954), kuriame dar yra komunistinės ideologijos bruožų, vėlesniuose tekstuose jų vengiama, sustiprėjo dainiškasis kūrybos pradas (eilėraščių rinkinys Ošia gimtinės beržai 1956). 1955 eilėraščių rinkiniais debiutavo Just. Marcinkevičius (Prašau žodžio) ir A. Baltakis (Lietučiui dulkiant). Išleista E. Mieželaičio rinktinė Mano lakštingala (1956), S. Nėries Raštai (3 t. 1957), T. Tilvyčio satyrinių eilėraščių knyga Nameliai mano brangūs (1958). Pirmąsias knygas išleido A. Maldonis (1958), J. Degutytė (1959), V. Šimkus, A. Bernotas, V. Karalius (visi 1960). 1956 iš lagerio grįžusio A. Miškinio poezijoje (knyga Eilėraščiai 1960) derinamos neoromantizmo ir modernizmo tendencijos. E. Mieželaitis sukūrė hiperbolizuotą kosmoso žmogų eilėraščių cikle Žmogus (eilėraščių rinkinyje Žvaigždžių papėdė 1959, atskira knyga rusų kalba 1961, lietuvių kalba 1962 41971, Lenino premija 1962), kuris buvo parankus socialistiniam realizmui. Vėlesnėje lyrikoje E. Mieželaitis tęsė nepriklausomos Lietuvos avangardistų eksperimentinės kūrybos bandymus.
2271
Lietuvių literatūra 1960–1968
1960–68 į lietuvių literatūrą atėjo nauja rašytojų karta – J. Aputis, V. P. Bložė, S. Geda, E. Ignatavičius, M. Martinaitis, S. Šaltenis, B. Vilimaitė. 6–7 dešimtmetyje išversta anglų, amerikiečių (E. Hemingway), italų, skandinavų, vokiečių modernesnių rašytojų kūrybos, kuri darė įtaką ir lietuvių literatūrai. Nuo 1965 pradėtas rengti tarptautinis poezijos festivalis Poezijos pavasaris, leidžiamas to paties pavadinimo almanachas, kuriame skelbiama modernesnė poezija, vertimai, kritikos straipsniai, esė, jame buvo reikšmingų debiutų (J. Vaičiūnaitės ir kitų). Nuo 1965 leidžiamas kultūros žurnalas Kultūros barai, kuriame paskelbta išeivijos grožinės kūrybos, vertimų.
Poezijos pavasaris Vilniuje Menininkų rūmų (dabar Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencija) kiemelyje (1967)
Greta tradicinės ir socialistinio realizmo kanonus atitinkančios poezijos, buvo rašoma ir vadinamojo tyliojo, arba aukštojo, modernizmo poezija, kuriai būdinga ezopinė kalba, ironiškas požiūris į socialistinę gyvenseną, mitologizmo paieškos. V. P. Bložės debiutiniam eilėraščių rinkiniui Septyni šienpjoviai (1961) būdinga dekoratyvumas, vėlesniuose rinkiniuose (Nesudegantys miestai 1964, Iš tylinčios žemės 1966) ryšku tautosakos parafrazės kaip paradoksalaus mąstymo šaltinis. V. P. Bložės ir kitų modernistų kūryba griovė socialistinio realizmo kanonus ir harmoningo pasaulio sampratą, poezijoje ryšku avargandistinė maniera – koliažas, montažas, kultūriniai intertekstai, būdinga mitologinis pradas, laiko ir erdvės paradoksali kaita. M. Martinaičio eilėraščių rinkinyje Balandžio sniegas (1962) gausu sovietinės ideologijos ženklų, vėlesnėje kūryboje (eilėraščių rinkinys Debesų lieptais 1966) moderniai transformuojama žemdirbiška tradicija, stilizuojami tautosakos žanrai, iškeliama mitologinė mąstysena, buities detalėse išryškinami archetipai. S. Gedos poezijoje kuriama mitologinis laikas, mitopoetinis pasaulis ir metaforomis grįstos semantinės struktūros (eilėraščių rinkinys Pėdos 1966, poema Strazdas 1967). J. Vaičiūnaitės kūryboje (eilėraščių knyga Kaip žalias vynas 1962, Per saulėtą gaublį 1964, Vėtrungės 1966, Po šiaurės herbais 1968) vyrauja miesto kultūra, jos refleksijos, estetizuojama buitis. V. Šimkus parašė siužetiškų ir buitį įprasminančių eilėraščių (rinkinys Geležis ir sidabras 1968). 1964 išleista tuo metu Lenkijoje gyvenusio poeto ir vertėjo J. Kėkšto poezijos rinktinė Lyrika, jo kūryba paveikta lenkų avangardizmo, vyrauja klajūno tema, tylos ir mirties motyvai, būdinga ekspresyvi kalba.
J. Apučio novelių rinkinio Žydi bičių duona (1963) viršelis
Remiantis tautosaka parašyta K. Borutos apysaka Jurgio Paketurio klajonės (1963), išleisti baladiški, parabolėmis ir simboliais išsiskiriantys I. Mero romanai Lygiosios trunka akimirką (1963), Ant ko laikosi pasaulis (1965). Socialistinė tikrovė kritikuojama R. Lankausko romane Tiltas į jūrą (1963), J. Mikelinsko apysakoje Trys dienos ir trys naktys (1968). J. Mikelinsko, R. Lankausko novelėse imta daugiau reikšmės teikti individo psichologinėms problemoms. Pasirodė sąmonės srauto, vadinamuoju vidinio monologo principu parašytų romanų (M. Sluckio Adomo obuolys, Alf. Bieliausko Kauno romanas, J. Mikelinsko O laikrodis eina, visi 1966). Psichologinės problemos ir daugiasluoksnės metaforos būdinga J. Grušo kūrybai (tragikomedijos Meilė, džiazas ir velnias, išleista ir pastatyta pavadinimu Pražūtingas apsvaigimas 1967, pirmuoju pavadinimu 1969 22001). K. Saja parašė groteskinių pjesių (trilogija Oratorius, Maniakas, Pranašas Jona, visos pastatytos 1967, išspausdintos 1966–67, parabolinė pjesė Mamutų medžioklė, pastatyta 1968, išspausdinta 1969). Just. Marcinkevičius sukūrė pirmąją poetinės draminės trilogijos dalį Mindaugas (1968, pastatyta 1969).
Prozoje debiutavo S. Šaltenis (apsakymų ir apysakų rinkinys Atostogos 1966) ir J. Glinskis (apsakymų rinkinys Verdenės 1967). J. Apučio novelių rinkiniuose (Žydi bičių duona 1963, Rugsėjo paukščiai 1967) asociatyviais vaizdais kuriamas lyrinis būties paveikslas. Pokaris, nykstantis lietuviškas kaimas ir žmonių išgyvenimai vaizduojami V. Bubnio kūryboje (apysakos Ramūnas 1964, Arberonas 1969, apsakymų rinkinys Gegužio nemiga 1969).
A. Baltakio eilėraščių rinkinio Keliaujantis kalnas (1967) antraštinis lapas
Brandžios filosofinės lyrikos, apmąstančios žmogaus egzistenciją, rinkiniais į poeziją sugrįžo V. Mykolaitis-Putinas (Būties valanda 1963 21965, Langas 1966). E. Matuzevičius tęsė neoromantinę tradiciją – rinkiniuose (Negeski, švyturio ugnele 1960, Mėnesienos krantas 1965, Vasarvidžio tolumos 1968) silabotoniką pakeitusiu verlibru reflektuojamos konkrečios vietovės, būsenos. Dainiškosios intonacijos, elegiškų motyvų, kaimo gamtos vaizdų, folkloro stilizaciją tęsė P. Širvys (eilėraščių rinkinys Beržų lopšinė 1961, Ir nusinešė saulę miškai 1969), J. Strielkūnas (eilėraščių rinkinys Raudoni šermukšniai 1966). Nuo silabotonikos pereidama prie verlibro S. Nėries poetinę tradiciją plėtojo J. Degutytė (eilėraščių rinkinys Ugnies lašai 1959, Dienos – dovanos 1960, Ant žemės delno 1963, Šiaurės vasaros 1966, Pilnatis 1967). Gamtos motyvai ir paradoksali vaizdų kaita būdinga A. Maldonio eilėraščių rinkiniui Auga medžiai (1965). Poemos žanrą plėtojo Just. Marcinkevičius (poemos Donelaitis 1964, Siena 1965, baladžių poema Devyni broliai, parašyta 1969–72, išspausdinta knygoje Šešios poemos 1973, atskira knyga išspausdinta 2000). Stilizuotų romansų, meilės lyrikos parašė A. Baltakis. A. Žukausko lyrinių rinkinių (Ilgesio varsnos 1962, Sunkus džiaugsmas 1969) tematika artima žemininkams.
2271
Lietuvių literatūra 1968–1988
Lietuvoje dėl 1968–88 SSRS ekonominio sąstingio lėtėjo kultūros raida, bet padaugėjo temų ir raiškos formų. 7–8 dešimtmetyje atgaivinta žmogiškųjų vertybių hierarchija, padaugėjo Vakarų literatūros vertimų. Išleista moderniosios pasaulinės poezijos rinkinių (P. Nerudos, R. M. Rilke’s, J. Bobrowskio, P. Celano ir kitų). Jaunuosius lietuvių kūrėjus veikė J. D. Salingerio ir J. H. Updike’o, A. Camus veikalai. Periodikoje pasirodė M. Prousto, J. Joyce’o, F. Kafkos, J. L. Borgeso kūrinių ištraukų. Išleista antologija XX a. Vakarų poetai (1969), XX a. dramaturgija (1970), XX a. prancūzų dramos (1988). Po 1972 (R. Kalantos susideginimo) atsirado disidentinės literatūros. Pogrindyje leista Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. Pagyvėjo diskusijos apie literatūrą (1968 žurnale Pergalė diskusija apie vidinį monologą romanuose, Literatūroje ir mene – apie kritiką ir prozos žanrus). Išspausdinus V. Kubiliaus straipsnį apie vidinį monologą (žurnale Pergalė 1968 nr. 5) ir straipsnį Talento mįslės (žurnale Nemunas 1972 nr. 2) apie nuo ideologijos nepriklausomą menininko talentą, Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas pasiuntė oficialų raštą į Maskvą Aukščiausiajai atestacinei komisijai su prašymu stabdyti V. Kubiliaus filologijos mokslų daktaro disertacijos XX amžiaus lietuvių lyrika tvirtinimą (patvirtinta tik 1978), t. p. jam uždrausta skelbti kritikos straipsnius. 1972 cenzūros neleista skelbti J. Apučio alegorinė apysaka Skruzdėlynas Prūsijoje (parašyta 1971, išspausdinta 1989), J. Vaičiūnaitės eilėraščių rinkinys Surūdijusi rožė, V. P. Bložės Preliudai, T. Venclovos vertimų knyga Choras. Iš pasaulio poezijos (pavadinimu Balsai išleista 1979 Čikagoje). Rankraščiuose liko A. Kalanavičiaus, M. Tomonio poezijos rinkiniai. Prieštaringų vertinimų ir diskusijų susilaukė S. Gedos eilėraščių rinkinys 26 rudens ir vasaros giesmės (1972).
Lietuvių literatūroje įsitvirtino 4 dešimtmečio karta (J. Aputis, A. Baltakis, V. P. Bložė, J. Degutytė, R. Granauskas, J. Juškaitis, R. Keturakis, A. Maldonis, Just. Marcinkevičius, A. E. Puišytė-Grigaliūnienė), iškilo jaunieji rašytojai – P. Dirgėla, V. Jasukaitytė, D. Mušinskas, B. Radzevičius, S. Šaltenis, B. Vilimaitė. Ištobulėjo novelės žanras, iš poezijos perimta aliuzijų kalba, kuri skatino modernizmo įsigalėjimą. Prozoje daugėjo psichologizmo, atsirado nemažai lyrizmo tendencijų ir egzistencinių atverčių (M. Sluckio romanas Uostas mano – neramus 1968 21974, R. Granausko novelių rinkinys Medžių viršūnės 1969, Duonos valgytojai 1975 21989, apysaka apie kaimo sunykimą ir moralinę žmonių degradaciją Gyvenimas po klevu, išspausdinta 1986 Pergalėje, atskira knyga 1988 52006, J. Apučio novelių rinkinys Horizonte bėga šernai 1970, Sugrįžimas vakarėjančiais laukais 1977, Keleivio novelės 1985, rinktinė Gegužė ant nulūžusio beržo 1986, S. Šaltenio apysaka Riešutų duona 1972). Tikrovė buvo atskleidžiama per emocinį raiškos lauką ir individualesnį rašytojo santykį su pasauliu, keliami egzistenciniai klausimai, nuvainikuojamas herojus. Pasakojimo struktūra įgijo kitas formas (R. Granausko apysaka Jaučio aukojimas 1975 21999; parašyta 3 sakiniais), daugiau reikšmės teikta žodžio skambesiui, sąmonės srauto poetikai (M. Sluckio, Alf. Bieliausko, B. Radzevičiaus kūryba). B. Radzevičiaus proza (rinkinys Balsai iš tylos 1970, romanas Priešaušrio vieškeliai d. 1 1979, 2 d. išleista 1985 21995) turi literatūriniam egzistencializmui būdingų autobiografiškumo, vienatvės, nerimo, susvetimėjimo bruožų. J. Glinskio modernioji dramaturgija (Grasos namai, pastatyta 1970, išleista 1971, Po Svarstyklių ženklu, pastatyta 1976, išleista 1977) artima A. Artaud žiaurumo teatro stilistikai. J. Grušas parašė filosofinių novelių, kurioms būdinga paradoksai, aforistiškumas, sapno ir tikrovės susipynimas (novelių rinkiniai Rūstybės šviesa 1969, Laimingasis – tai aš 1973), istorinių dramų (Barbora Radvilaitė, išspausdinta 1971, pastatyta 1972, Švitrigaila, pastatyta 1975, išspausdinta 1976, Unija 1977, pastatyta 1978, Rekviem bajorams 1978, Virgailė 1983, Mykolas Glinskis 1984, pastatyta 1985), jose ryšku humanistinės vertybės, keliamos Lietuvos valstybingumo problemos.
Lakonišką novelės struktūrą ir vidinio turinio, detalių minimalistinę raišką išplėtojo B. Vilimaitė (novelių rinkinys Obelų sunki našta 1975), D. Mušinskas (rinkinys Kol išaušta rytas 1979, Mėlynų dilgėlynų naktis 1982, Šviesa virš Tausalo 1987). J. Avyžiaus romane Sodybų tuštėjimo metas (4 d. 1970–89) intelektualaus veikėjo požiūriu vaizduojami II pasaulinio karo ir pokario metai, ironija ir sarkazmas derinami romane Chameleono spalvos (1979). J. Baltušis parašė romaną apie mistiniame gamtos prieglobstyje atsidūrusį žmogų Sakmė apie Juzą (1979 71989), nors jame yra ir sovietinių realijų. Menininkų problemos SSRS okupacijos laikotarpiu keliamos V. Bubnio romanuose (Pilnaties valandą 1980, Kvietimas 1983, Rudens ekvinokcija 1985). Brolių Petro ir Povilo Dirgėlų prozai (novelių rinkinys Aistrų atlaidai 1979, apysaka Pasimatymai 1973, romanai Likime, keliauk sau 1976, Pogodalis 1978, Šermenų vynas 1980) būdinga emocinis tradicinis naratyvas. Petro Dirgėlos kūryba apima platų istorinių siužetų ir temų spektrą (istoriniai romanai Kūlgrinda 1984, Joldijos jūra 2 kn. 1987–88). V. Jasukaitytės apysakų knygoje Stebuklinga patvorių žolė (1981) keliamos moters problemos, pasakojimas trūkčiojantis, be nuoseklaus siužeto, sapno ir fantazijų kalba atskleidžiamas intuityvus moters pasaulis.
Literatūrinis egzistencializmas ir kultūriniai intertekstai būdinga T. Venclovos poezijos rinkiniui Kalbos ženklas (1972), kultūros ir gamtos perifrazės – L. Gutausko eilėraščių rinkiniui Vartai po diemedžiu (1976), Svetingumo namai (1980). A. Žukausko vėlesnėje poezijoje (rinkinys Atodangos 1971, Sangrąžos 1973 ir kita) vaizdingu prozišku pasakojimu (verlibru) apmąstoma būtis ir žmogaus gyvenimo vertybės. Lietuvoje išleista išeivijos rašytojo A. Mackaus poezijos rinktinė Poezija (1972). Tradicinė sintaksė laužoma J. Juškaičio meditacinėje poezijoje, joje ryšku kultūrinės ir istorinės atminties apmąstymai (eilėraščių rinkinys Mėlyna žibutė apšvietė likimą 1972, Tolimos dainos 1981, Anapus gaiso 1987). Poeto ir vertėjo G. Jokimaičio kūryboje (eilėraščių rinkiniai Vandenų muzika 1969, ...su naktim kalbėsiu 1971, Tu esi vasara 1978, Rasa 1981, rinktinė Žiemos bijūnai 1988) meditacinė nuotaika suteikia vaizdui ar jo detalei egzistencinių prasmių. J. Vaičiūnaitė tęsė miesto kultūros temas su istoriniais intertekstais (Šaligatvio pienės 1980). V. P. Bložės eilėraščių rinkiniuose (Žemės gėlės 1971, Polifonijos 1981) verlibru įtvirtintas daugiabalsis kalbėjimas. Išleisti M. Martinaičio poezijos rinkiniai Saulės grąža (1969), Akių tamsoj, širdies šviesoj (1974), Tie patys žodžiai (1980), Toli nuo rugių (1982). M. Martinaičio sukurtas folklorinis personažas Kukutis (Kukučio baladės 1977, papildytas leidimas 1986) įprasmina naivuolį išminčių, susiduriantį su socialistinio gyvenimo egzistenciniu absurdu ir matantį paradoksus. S. Gedos kūryboje (Mėnulio žiedai 1977, Žydinti slyva Snaigyno ežere 1981) gausu literatūrinių intertekstų, krikščionybės, baltų ir senovės Rytų mitologijos samplaikų (rinkinys Mamutų tėvynė 1985).
Vilniaus universiteto literatai su būrelio vadovais ir svečiais (1985): sėdi (iš kairės) – A. Kapočiūtė, M. Martinaitis, E. Bukelienė, L. Noreika, E. Karnauskaitė, stovi (iš kairės) – K. Lenkšas, R. Danys, L. Jakimavičius, V. V. Landsbergis, J. Keleras, V. Kukulas, V. Daunys, M. Raižytė, V. Gasiliūnas, A. Katkevičius, V. Daškevičius
Lietuviškos lyrikos neoromantinę tradiciją tęsė J. Strielkūnas (eilėraščių rinkiniai Vėjas rugiuos 1971, Varpo kėlimas 1978, Po tylinčiom žvaigždėm 1982), vėlesnėje jo kūryboje atsirado ironijos, paradoksų, netikėtų minties šuolių (eilėraščių rinkinys Lapkričio medis 1985). Elegiškumas būdinga A. E. Puišytės-Grigaliūnienės poezijai, kaimo vaizdiniai, gyva kalbos raiška – H. A. Čigriejaus kūrybai. Išleisti J. Degutytės eilėraščių rinkiniai (Šviečia sniegas 1970, Prieblandų sodai 1974, Tarp saulės ir netekties 1980, Purpuru atsivėrusi 1984), kuriems būdinga laisva eilėraščio struktūra (verlibras), emocinė raiška, žmogaus, gamtos ir kultūros paralelės. A. Maldonio lyrikoje (Vandens ženklai 1969, Pėdsakai 1971, Rytas vakaras 1978, Rugiaveidė 1982) ryšku vaikystės prisiminimai, kaimo gamtos vaizdiniai, harmonijos ilgesys, t. p. nevengiama ironijos. Just. Marcinkevičius užbaigė draminę trilogiją (Katedra, išleista ir pastatyta 1971, Mažvydas, pastatyta 1976, išspausdinta 1977), kurioje įprasminami svarbiausi tautinio sąmoningumo momentai, istorinėje poemoje Pažinimo medis (1979), rinkiniuose (Gyvenimo švelnus prisiglaudimas 1978) lyriškai apmąstoma žmogaus ryšys su kalba, namais, gamta. A. Baltakio vėlesnei kūrybai būdinga šnekamoji kalba, buities ir socialiniai motyvai (eilėraščių rinkiniai Akimirkos 1970, Duona ir debesys 1973, Dedikacijos 1975).
9 dešimtmečio poezijos rinkiniai
paminklo A. Vienuoliui Anykščiuose atidengimas (1982, skulptorius P. Aleksandravičius, architektas V. Gabriūnas)
8–9 dešimtmetyje poezijoje debiutavo 6 dešimtmečio kartos rašytojai: A. Balbierius, O. Baliukonytė, V. Braziūnas, G. Cieškaitė, R. Daugirdas, A. Gailius, A. Grybauskas, D. Jazukevičiūtė, S. Jonauskas, A. A. Jonynas, R. Jonutis, D. Kajokas, E. Kelmickas, J. Liniauskas, T. Marcinkevičiūtė, N. Miliauskaitė, G. Patackas, D. Paulauskaitė, K. Platelis, R. Rastauskas, V. Rubavičius. Šiai kartai (jos kūryba dar vadinama neoklasicistine) būdinga brandi kultūrinė refleksija, tradicinių lyrikos temų, tautosakos parafrazių moderni raiška ir sąskambiai (V. Braziūno eilėraščių rinkinys Voro stulpas 1986). K. Platelio eilėraščių rinkiniuose ryšku antikos motyvai (rinkiniai Žodžiai ir dienos 1980, Namai ant tilto 1984, Pinklės vėjui 1987), G. Cieškaitės – mitologija, gnostinė filosofija, metafizika, daugiasluoksnės metaforos (eilėraščių rinkiniai Tylos žydėjimas 1975, Mylėti – gyventi 1979, Gerti iš gėlių 1984), D. Kajoko – Vakarų religijos ir rytietiškų motyvų variacijos, meditacinė lyrika, kasdienybės kontempliacija (eilėraščio rinkiniai Lapkritis veidrodyje 1985, Tylinčiojo aidas 1988). Moterų poezijoje sakralizuojami buities ritualai, kuriama kamerinė erdvė (D. Paulauskaitės Gatvė vėjuotą dieną 1980, N. Miliauskaitės eilėraščių rinkiniai Uršulės S. portretas 1985, Namai, kuriuose negyvensim 1988), vienatvės, romantinės išpažinties, moteriškųjų atverčių ir religijos paieškos būdinga O. Baliukonytės poezijai (eilėraščių rinkiniai Iš kelio dulkių 1982, Tėve mūsų gyvenime 1986). Tradicinių formų dainingos išpažintinės lyrikos parašė A. A. Jonynas (eilėraščių rinktinės Atminties laivas 1981, Parabolė 1984, Tiltas ir kiti eilėraščiai 1987). S. Jonausko kūryboje (eilėraščių rinkinys Spaliai 1986) konkrečiais vaizdais, kartais su ironija, apmąstomos žmogaus gyvenimo ir gamtos paralelės. Avangardistinio maišto bruožai ir miesto poezijos ženklai būdingi G. Patacko poezijai (eilėraščių rinkiniai Išvarymas iš rojaus 1981, Duobės danguje 1983, Pergamento kriauklė 1985, Amuletai 1988).
8 dešimtmečio pabaigoje prozoje atsirado postmodernizmo ženklų – debiutavo J. Erlickas, S. T. Kondrotas, J. Kunčinas. J. Erlickas išplėtojo postmodernaus šmaikštaus personažo tipą, ironiško (antiironiško) rašymo stilių, jo tekstų subjektas (personifikuotas autorius) metaforas suvokia tiesiogiai, o tikrovę simbolina (knygos Kodėl? 1979, Raštai ir kt. 1987). S. T. Kondroto kūryba metaforiška, iš modernistinio pereina į postmodernistinį stilių (romanas Žalčio žvilgsnis 1981 32006). Apsakymuose susipynusi įvairi stilistika, realybė su iracionalia mistine būsena, vieni svarbiausių veikėjų – sudaiktintos gamtos stichijos (rinkiniai Pasaulis be ribų 1977, Įvairių laikų istorijos 1982, Kentauro herbo giminė 1989). Pasirodė pirmieji R. Gavelio (Įsibrovėliai 1982, Nubaustieji 1987), J. Ivanauskaitės (Pakalnučių metai 1985) ir kitų rašytojų novelių rinkiniai.
8 dešimtmetyje iš Lietuvos emigravo I. Meras, poetė E. Nazaraitė, T. Venclova, S. T. Kondrotas, neaiškiomis aplinkybėmis žuvo M. Tomonis, R. Samulevičius, nusižudė A. Masionis, poetas V. Marcinkevičius (1945–78), poetė S. Vitaitė-Babraitienė (1922–80), B. Radzevičius.
Jaunesnioji karta būrėsi prie almanachų, kultūros žurnalų. 1985–90 leistas jaunųjų rašytojų kūrybos almanachas Veidai (sudarytojas V. Daunys), kuriame, be originaliosios kūrybos (debiutavo – L. Jakimavičius, K. Navakas, A. Marčėnas, J. Keleras, E. Ališanka, S. Parulskis, V. V. Landsbergis), paskelbta vertimų (J. Keatso, W. B. Yeatso, E. Poundo, T. S. Elioto ir kiti).
sovietmečio literatūra; lietuvių sovietmečio literatūra; atšilimo laikotarpio literatūra
L: S. Keblienė Užsienio rašytojai lietuvių kalba, 1940–1967: Bibliografinė rodyklė Vilnius 1970; A. Zalatorius Lietuvių apsakymo raida ir poetika Vilnius 1971, XX amžiaus lietuvių novelė Vilnius 1980, Prozos gyvybė ir negalia Vilnius 1988; V. Kubilius XX amžiaus lietuvių lyrika Vilnius 1982, XX amžiaus literatūra Vilnius 1996, Literatūra istorijos lūžyje Vilnius 1997; J. Sprindytė Lyrizmas šiuolaikinėje lietuvių prozoje Vilnius 1989, Lietuvių apysaka Vilnius 1996; Rašytojas pokario metais Vilnius 1991; T. Venclova Vilties formos: Estetika ir publicistika Vilnius 1991; D. Satkauskytė Lietuvių poezijos kalbinė savimonė Vilnius 1996; V. Daujotytė Parašyta moterų Vilnius 2001, Mažoji lyrikos teorija Vilnius 2005; A. Peluritytė Lietuvių lyrikos tradicija Vilnius 2003, Senieji mitai, naujieji pasakojimai: Apie naujausią lietuvių literatūrą Vilnius 2006; R. Tūtlytė Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita Vilnius 2006; D. Zabielaitė Nuo Prousto iki Beigbederio: Egzistencija romano tinkluose Vilnius 2006.
Lietuvos vidurinių amžių literatūra
Šviečiamojo amžiaus Lietuvos literatūra
Lietuvos literatūra 19 amžiuje
Lietuvos literatūra ne lietuvių kalba
2271