lietùvių literatūrà po 1988. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, 1988 Pergalės žurnale (nuo 1991 žurnalas Metai) išspausdinta D. Grinkevičiūtės apybraiža Lietuviai prie Laptevų jūros (pavadinimu Amžino įšalo žemėje išleista 1989). Pradėta leisti pokario, rezistencijos, išeivijos literatūra, tremties atsiminimai (rinkinys Leiskit į tėvynę, poezijos antologija Benamiai: Intos tremtinių poezija, visos 1989, poezijos knyga Sušaudytos dainos 1990, Pranės Aukštikalnytės-Jokimaitienės, 1922–89, Sugrįžimai 1993, R. D. Glemžaitės poezijos rinkinys Mes mokėsim numirti 1994, B. Krivicko Raštai 1999), autobiografiniai veikalai (Vladislovo Telksnio, 1915–2018, J. Tumo, Juozo Bičkūno, 1917–2013, ir kitų). A. Miškinio stilizuotose psalmėse (ciklas Psalmės, parašyta 1949–53, išspausdinta knygoje Sulaužyti kryžiai 1989) apmąstomas žmogaus likimas. 1989 išleista autentiška B. Sruogos Dievų miško redakcija. Nuo 1988 leidžiama serija Tremties archyvas, nuo 1991 – Laisvės kovų archyvas, nuo 1997 – Genocidas ir rezistencija. Įsteigti kultūros žurnalai Krantai, Proskyna (1989–96), Regnum (1991–92), Naujoji Romuva, savaitraštis Šiaurės Atėnai.
B. Brazdžionis gimtinėje (Stebeikėliai, Pasvalio rj. savivaldybė, 1989)
Lietuvių poezijos atgimimą žymėjo 1989 Lietuvoje išleista B. Brazdžionio poezijos rinktinė Poezijos pilnatis (pirmas leidimas 1970 Los Andžele). Tęsiamas Poezijos pavasario festivalis, nuo 1990 rengiamas tarptautinis poezijos festivalis Poetinis Druskininkų ruduo, leidžiamas to paties pavadinimo almanachas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleista dokumentinės, dienoraštinės autentiškos patirties literatūros (V. Kubiliaus, A. Nykos-Niliūno, J. Meko dienoraščiai), įsivyravo lietuvių literatūroje naujas esė žanras. Išleisti SSRS okupacijos laikotarpiu parašyti, bet nespausdinti kūriniai (V. P. Bložės rinkinys Sename dvarelyje 1994, poemų knyga Noktiurnai 1990, eilėraščių poema Ruduo 1996, Visai ne apie tai 1998, Tuštuma 2001, poetinė apysaka Prieš išskrendant tau ir man 2004).
1988–91 leistas kultūros žurnalas Sietynas, kuriame skelbta SSRS okupacijos laikotarpiu drausta kūryba, t. p. vertimų ir originaliosios kūrybos (S. Parulskio, Valdo Daškevičiaus, g. 1961, L. Jakimavičiaus ir kitų). 1993–94 gyvavęs jaunųjų autorių sambūris Svetimi (Valdas Gedgaudas, 1962–2013, A. Šlepikas ir kiti rašytojai, 1994 išleidę savo pirmąsias knygas ir kūrybos poezijos antologiją) skelbė avangardizmo idėjas ir postmodernistinį požiūrį į autorių. Poetų grupių susibūrė Vilniaus universitete (Tomas S. Butkus, g. 1975, Mantas Gimžauskas, 1976–2007, Mindaugas Valiukas, g. 1976, M. Kvietkauskas, Antanas Šimkus, g. 1977, ir kiti rašytojai 1994 išleido almanachą Įžanga, M. Martinaičio vadovaujamam sambūriui Literatų kalvė priklausė A. Ališauskas, Darius Šimonis, g. 1970, M. Ivaškevičius, R. Stankevičius). E. Ališankos redaguojamame kultūros ir literatūros almanache Miestelėnai (1991, 1995, 1999) paskelbta lietuvių autorių (V. P. Bložės, V. Daunio, J. Ivanauskaitės, D. Kajoko, K. Navako, K. Ostrausko ir kitų) kūrybos, esė, t. p. vertimų, užsienio teoretikų straipsnių apie postmodernizmą.
Proza
Lietuvių rašytojai perėmė Vakarų literatūroje nuo 6 dešimtmečio vyraujantį postmodernistinio rašymo stilių. Postmodernistinei literatūrai būdinga vadinamųjų didžiųjų pasakojimų krizė, subjektyvios vertybės, mitų nuvainikavimas, apvertimas, perpasakojimai, citatos, nuorodos, autentiškumą rodantis autobiografiškumas, žaidimas, ironija, pastišas, eklektinis stilius, žanrų mišimas, ji neturi nuoseklaus siužeto, pasakojimo hierarchijos. Lietuviškas postmodernizmas analizuojamas E. Ališankos veikaluose Vaizdijantis žmogus: Sacrum sklaida kultūroje (1998) ir Dioniso sugrįžimas (2001).
Literatūroje kritikuojama sovietinės ideologijos stereotipinis mąstymas, per ironiją ir groteską demaskuojama sovietinio režimo absurdas ir makabriškos istorijos, sovietinėje aplinkoje vaizduojama dažniausiai miesto bohemiškas gyvenimas, nevengiama erotikos (J. Kunčino romanai Glisono kilpa 1992, Tūla 1993 72018, Blanchisserie, arba Žvėrynas–Užupis 1997, Kilnojamosios Röntgeno stotys 1998, R. Gavelio Vilniaus pokeris 1989 62019, Jauno žmogaus memuarai, išspausdinta 1989 Pergalėje, atskira knyga 1991 32014, Vilniaus džiazas 1993 42015, Paskutinioji Žemės žmonių karta 1995 22019, J. Ivanauskaitės romanas Ragana ir lietus 1993 32002).
Nyko aukštosios ir populiariosios literatūros riba. Postmodernistiniam stiliui būdinga karnavališkumas (J. Erlicko Knyga 1996 21998, History of Lithuania 2000), vartotojiškos visuomenės parodija ir kritika, tam tikri simuliakriniai visuomenės modeliai (J. Ivanauskaitės romanas Placebas 2003, R. Gavelio Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste 2002), teksto žaidybiškumas, siurrealistinė, absurdo stilistika (R. Kasparavičiaus romanas Keturių sesučių darželis 1996, H. Kunčiaus romanai Būtasis dažninis kartas 1998, Gaidžių milžinkapis 2004, Nepasigailėti Dušanskio 2006), romano rašymas apie rašymą (S. Parulskio Doriforė 2004, G. Grajausko Erezija 2005), perkuriami arba demitologizuojami mitai, į istoriją ir jos kontekstus žvelgiama pasitelkus ironiją, autoironiją, pastišą, žaismę (M. Ivaškevičiaus romanas Istorija nuo debesies 1998, pjesė Madagaskaras, išleista ir pastatyta 2004, Sauliaus Spurgos, g. 1961, Pasaulio vidurys 2000, A. Jakučiūno Servijaus Galo užrašai 2005). Magiškojo realizmo bruožai, tikrovės ir fantastikos dermė, mitų parabolės būdinga J. Skablauskaitės (romanai Žolių kartumas 1990, Mėnesienos skalikas 1997, Kitas kraujas 2002, Brudenis 2006), G. Beresnevičiaus (romanas Paruzija 2005), D. Kajoko (romanas Kazašas 2007), rytietiški motyvai – J. Ivanauskaitės (romanas Sapnų nublokšti 2000, kelionių apybraižos) prozai. Išleista S. T. Kondroto novelių rinktinė Meilė pagal Juozapą (2004).
Vyresnės ir vidurinės kartos rašytojai tęsė neoromantinės, egzistencialistinės, modernistinės literatūros tradiciją keldami amžinųjų vertybių klausimus (P. Dirgėla, V. Juknaitė, R. Klimas, D. Mušinskas, M. Zingeris). V. Juknaitės proza (romanas Šermenys 1990, apysaka Stiklo šalis 1995, pjesė Formulė, išspausdinta Proskynoje 1996) atskleidė autentišką ir stichišką moters būties metafiziką degraduojančiame kaime. Išleistos istorinių ir kultūrinių motyvų A. Ramono novelių knygos (rinkinys Lapkričio saulė 1989, apysaka Balti praėjusios vasaros debesys 1991, novelių rinkinys Ramybės kalva, išleista 1997, rinktinė Vasario upės, išleista 2007). L. Gutausko romanuose (Vilko dantų karoliai 3 t. 1990–97, Laiškai iš Viešvilės, Šešėliai, abu 2001, Plunksnos. Kazbek 2003) dažniausiai nagrinėjamas menininko psichologinis gyvenimas. Poetiška gamtos tematika būdinga E. Mikulėnaitės prozai (novelių rinkiniai Kelias namo 1989, Visada čia 1995). Petras Dirgėla toliau rašė istorinius romanus valstybingumo tematika (epopėjinis istorinių romanų ciklas Karalystė. Žemės keleivių epas 4 t. 1997–2004). Istorinių romanų t. p. sukūrė J. Užurka, realistiniu stiliumi parašytas B. Jonuškaitės romanas Didžioji sala (2 d. 1997–99), vaizduojantis kelių kartų šeimos gyvenimą. Nagrinėdami socialines problemas novelės žanrą įtvirtino B. Vilimaitė (rinkinys Užpustytas traukinys 1996, rinktinė Papartynų saulė 2002), J. Aputis (knyga Vieškelyje džipai 2004), D. Mušinskas (rinktinė Kalno saugotojas 2006). Pokario laikotarpis ir istorinės realijos atsispindi M. Zingerio romanuose Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius (1998), Grojimas dviese (2002), R. Granausko apsakymų ir esė rinkinys Gyvulėlių dainavimas (1998), romanuose Duburys (2003), Kenotafas (2005), nebaigtame R. Klimo romane Maskvos laikas (išleistas 2005). Nuo 1993 Izraelyje gyvenantis G. Kanovičius parašė epinio pasakojimo romanų apie žydų gyvenimą, Holokaustą (Nenusigręžki nuo mirties 1992, Ožiukas už porą skatikų 1996, Žydų parkas 1998, Nukirstų medžių šlamėjimas 2000, visi išleisti Lietuvoje). Tradicinis kaimas ir pokario rezistencija vaizduojama E. Ignatavičiaus realistinėje prozoje (apsakymų rinkinys Obelis Katedros aikštėje, romanas Kiparisų tamsa, abu 2005). Kaimo vaizdai, gyva šnekamoji kalba, humoras ir lyrizmas būdinga H. A. Čigriejaus prozai (novelių rinkinys Sugrįžusi upė 1996, Vieškeliukas pro dobilus 1999, Ekvinokcijų žmonės 2003, Varna braukia ašarą 2007). S. Parulskis parašė egzistencinį, sovietinės armijos kontekste natūralią žmogaus prigimtį atveriantį bjaurumo estetikos romaną Trys sekundės dangaus (2002 42015). K. Saja išleido fantastinių apsakymų knygą Stulpininkas (1999), apsakymų rinkinius Nebaigtas žmogus (2003), Tas, kuris (2007), Niekam nenusileisiu (2008), Nežinia kur nežinia kas (2010).
Suklestėjo feministinė moterų literatūra ir moteriškos patirties refleksija (Z. Čepaitės romanai Paulinos kelionė 1996, Moters istorija 2003, Neapšviestas kelio ruožas 2005, Ugnės Barauskaitės, g. 1975, O rytoj vėl reikės gyventi 2002, Dešimt 2005, J. Ivanauskaitės Miegančių drugelių tvirtovė 2005, Audronės Urbonaitės (g. 1954) Posūkyje neišlėk 2005, D. Jazukevičiūtės Anarchistės išpažintis 2007). Daugeliui šių romanų būdinga išpažintinis žurnalistinis stilius.
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje išleista G. Aleksos, V. Bubnio, R. Černiausko, V. Girdzijausko, B. Jonuškaitės, Nijolės Kepenienės (g. 1957), R. Lankausko, E. Liegutės, V. Martinkaus, J. Mikelinsko, V. Papievio, J. Šikšnelio (slapyvardis Raidas Dubrė), R. Šavelio, Š. Šimulyno, Violetos Šoblinskaitės-Aleksos (g. 1954), A. Zurbos ir kitų prozos knygų. Grįžtama prie tradicinių vertybių ir naracijos, bet vaizduojamas kaimas jau nebetekęs sakralumo (J. Šikšnelio tradicinio žanro romanas Kryžiau žalio medžio 2000, dinamiško ir šmaikštaus stiliaus R. Šerelytės romanas Ledynmečio žvaigždės 1999, novelių rinkiniai O ji tepasakė miau 2001, Balzamuotojas 2006, A. Šlepiko novelių rinkinys Lietaus dievas 2005). Egzistencinė refleksija ir poetinė raiška būdinga L. S. Černiauskaitės prozai (pjesė Liučė čiuožia, išleista ir pastatyta 2003, apysakų, novelių, pjesių rinkinys Artumo jausmas 2005, romanas Kvėpavimas į marmurą 2006 42018).
Poezija
Po mirties išleista A. Kalanavičiaus lyrinių kalbos ir gamtos paralelių, poetinių reminiscencijų poezijos rinktinė Ne akmenys guli (1994), J. Degutytės lyrikos knyga Artumas (1995), E. Mieželaičio Mažoji lyra (1999), V. Daunio miestiškos kultūros rinktinė Kelio ženklai (1999). Avangardizmo bruožų turi L. Švedo poezijos rinktinė Poezija (1995), istorinių įvykių tematika, bibliniai siužetai plėtojami A. Bernoto, A. S. Verbos (eilėraščių rinkinys Plaštakės pleška, išleista 2001), A. Mikutos (Juodasis pėstininkas 1998), V. Skripkos, G. Aleksos (eilėraščių rinkinys Giedantis rupūžis 2007) poezijoje. R. Rastausko kūryboje ryšku tradicinis eiliavimas ir avangardistiniai eksperimentai (eilėraščių rinkiniai Tinginio raudos 1992, Aktorius pasitraukia 1996). Siužetiškas pasakojimas būdingas K. Platelio poezijai (eilėraščių rinkinys Luoto kevalas 1990, rinktinė Prakalbos upei 1995, rinkinys Palimpsestai 2004). G. Cieškaitės kūryba (eilėraščių rinkiniai Skrendu virš labirinto 1989, Auka žvaigždžių vainikui 1991, Tarp laiko ir amžinybės 1997, Antgamtėje klajojanti šviesa 2002) pasižymi metaforų daugiasluoksniškumu, gnostiniu pasaulio suvokimu. D. Kajoko (eilėraščių rinkiniai Žuvusi avis 1991, Drabužėliais baltais 1994, rinkiniai Mirti reikia rudenį 2000, Karvedys pavargo nugalėti 2005, rinktinė Meditacijos 1997) poezijoje ryšku dzenbudizmo filosofijos refleksijos, eilėraščiai parašyti tradiciniu ritminiu eiliavimu ir verlibru. V. Braziūno eilėraščių rinkiniuose (Alkanoji linksniuotė 1993, lėmeilėmeilėmei 2002, Būtasis nebaigtinis 2003) įpinami tautosakos įvaizdžiai.
Vyresnės kartos poetų kūryboje atsirado ironijos, minimalistinių formų, siužetiško kalbėjimo (Just. Marcinkevičiaus eilėraščių rinkinys Žingsnis 1998, minimalistinių įžvalgų, artimų haikaus žanrui, poema Carmina minora 2000, eilėraščių rinkinys Dienos drobulė 2002, eilėraščių rinktinė Amžino rūpesčio pieva 2005, S. Jonausko eilėraščių rinkiniai Šiuolaikiniai rugiai 1990, Širdis plaka delčią 1998, rinktinė Žolės balsas 2004). J. Strielkūno eilėraščių rinkiniuose (Tamsūs buvo žiedai 1990, Trečias brolis 1993, Žirgo maudymas 1995, Tamsos varpai, šviesos varpai 1998, Einu namo 1999, Ligi dvyliktos 2003) ryški rusų klasikinės poezijos gamtos ir meilės temų lyrinė tradicija. A. Mikutos eilėraščių rinkiniams (Aštuoneiliai 2002, Šeško šokis 2007) būdinga žaismingas, ironizuotas požiūris į aplinkos reiškinius. V. Reimeris išleido meilės lyrikos Ave Maria (1996), rytietiškos tradicijos ketureilių knygą Katrenai rytui vakarui (1999), vėlesnėje kūryboje daugiau siužetiškumo, publicistinio stiliaus (eilėraščių rinkinys Kasdien būties korida 2004). Sonetas plėtojamas V. Baltuškevičiaus poezijos rinktinėje Proregiai (1999). M. Martinaitis kitu, postmodernistiškai įslaptintu vardu, pratęsė Kukučio personažo istoriją knygoje K. B. įtariamas Marcelijus Martinaitis (2004). V. P. Bložė išleido poetinių siužetinių pasakojimų apie Siddhartos Gautamos (Budos) gyvenimą knygą Papildymai (2006).
M. Martinaičio knyga K. B. įtariamas Marcelijus Martinaitis (2004) antraštinis lapas (R. Šileikos fotografija, dailininkas R. Orantas; 500-oji Lietuvos rašytojų sąjungos knyga)
Moterų poezijoje įsivyravo atviresnės temos, estetizuotas kūniškumas (D. Zelčiūtės eilėraščių rinktinė Atgal į vandenį 2004, D. Jazukevičiūtės eilėraščių rinkinys Imperijos moteris 2006, T. Marcinkevičiūtės ir B. Marcinkevičiūtės eilėraščių rinkiniai). Išleisti N. Miliauskaitės eilėraščių rinkiniai Uždraustas įeiti kambarys (1995), rinktinė Sielos labirintas (1999), Danutės Paulauskaitės (1945–2004) eilėraščių rinkiniai Sezono uždarymas (1989), Dviese su namais (2001), išeivijos rašytojos E. Juodvalkės – Mnemosinės vėrinys (1996, su kompaktine plokštele), dvikalbė knyga Veidrodis ir tuštuma (2002), O. Baliukonytės eilėraščių rinkiniai Vaduok (1992), Bokštai (1996), Elgetaujanti saulė (1998), Neregio sodai (2001), J. Vaičiūnaitės eilėraščių rinkinys Debesų arka (2000). A. E. Puišytės-Grigaliūnienės (eilėraščių rinktinė Palaimink žodį ir aidą 2005) kūrybai būdinga eleginė nuotaika, raudų ir maldų motyvai, lyrinis gamtos įprasminimas. D. Čepauskaitės klasikinėse ketureilėse strofose derinami netikėti šmaikštūs minties šuoliai, ironiški palyginimai (Suvalgiau vieną spanguolę 1998, Nereikia tikriausiai būtina 2004). Perteikdama emocinius impulsus tradicinę sintaksę, minties nuoseklią struktūrą laužo N. Abrutytė (eilėraščių rinkiniai Rojaus ruduo 1995, Iš pažintis 1997, Neringos M. 2003).
Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu debiutavusių autorių kūrybai būdinga sovietinio laikotarpio gyvenimo vaizdų ir ideologijos demaskavimas, joje demitologizuojama žemdirbiškoji kultūra, poezija priartinama prie žmogaus ir jo kūniškumo (S. Parulskio eilėraščių rinkiniai Iš ilgesio visa tai 1990, Mirusiųjų 1994, Mortui sepulti sunt 1998, rinktinė Marmurinis šuo 2004), ryšku postmodernistinis žaismas, ironija ir saviironija, personalizuojamas autorius (A. Marčėno silabotonika parašytas rinkinys Angelas 1991, vėlesniuose yra ir verlibro – rinkiniai Dulkės 1993, Metai be žiogo 1994, Vargšas Jorikas 1998, Dėvėti 2001, Pasauliai 2004, rinktinė Eilinė 2006, K. Navako eilėraščių rinkiniai Žaidimas gražiais paviršiais 2003, Atspėtos fleitos 2006), eilėraščiai dažnai siužetiški, juose atsispindi kasdienybės paradoksai, būdinga šnekamoji kalba (G. Grajausko Tatuiruotė 1993, Atsiskyrėlio atostogos 1996, Katalogas 1997, Kaulinė dūdelė 1999, Naujausių laikų istorija: Vadovėlis pradedantiesiems 2004, D. Dabrišiaus, Viktoro Rudžiansko, g. 1957, A. Sprauniaus, Dariaus Šimonio, Lauryno Katkaus, g. 1972, D. Gintalo, Mindaugo Valiuko, R. Kmitos, M. Buroko ir kitų eilėraščių rinkiniai). Kūryba tapo atviresnė naujoms patirtims, įsilieta į daugiakultūrį pasaulį – E. Ališankos poezijai būdinga intelektualus, laisvai laviruojantis kultūros istorijomis, postmodernioje Europos miestų erdvėje veikiantis personažas, kontempliuojama postmoderni tylos koncepcija (rinkiniai Lygiadienis 1991, Peleno miestas 1995, Dievakaulis 1999, Iš neparašytų istorijų 2002, Exemplum 2006). 21 a. pradžioje grįžtama prie 20 a. pradžios avangardistinių krypčių, eksperimentuojama su žodžiu (Jono Jackevičiaus, g. 1937, siurrealistinė groteskinė poezija, G. Norvilo konkrečioji poezija), naujomis technologijomis kuriami vizualūs eilėraščiai (Benedikto Januševičiaus, g. 1973, knyga 0+6: Eilėraščiai daiktai 2006). Poezija derinama su muzika, muzikiniu fonu (V. Braziūno ir A. Klovos Iš naminio audimo dainos, su kompaktine plokštele, 2005, R. Rastausko ir A. Gotesmano Metimas, su kompaktine plokštele, 2006, Skaidriaus Kandratavičiaus ir Ramūno Jaro ((De)generuotos NRG) sangriuva, su kompaktine plokštele, 2007).
Egzistencialistinę tradicinę lyriką tęsė V. Kukulas (rinkinys Judas taipogi danguj 2005), S. Stacevičius (Juodoji 2005), A. A. Jonynas (sonetų vainikas Paskutinės dienos Itakėje 2007, M. P. Vilučio iliustracijos yra savarankiška ir kartu integrali knygos dalis). L. Gutausko lyrinių epitafijų knygoje In fine (2004) kultūriniais intertekstais kalbamasi su meno žmonėmis. Tradicinę vadinamąją širviškąją meilės lyriką su bytnikų kartos bruožais rašė Tomas Arūnas Rudokas (1966–2012, eilėraščių rinktinė Vėjo brolis 2006). Jaunesnės kartos poezijoje, fiksuojančioje kasdienybę, t. p. atsispindi egzistencinė patirtis (R. Stankevičiaus eilėraščių rinkiniai Randas 2002, Tylos matavimo vienetai 2006, A. Ališausko Rentgeno nuotraukų albumas 2007, G. Bleizgio Vietovė. Šiaurė 1998, Žiema, ruduo, vasara 2007).
Drama
Dramos veikalų parašė J. Glinskis, K. Saja, J. Erlickas, V. Juknaitė, jaunesnės kartos rašytojai – S. Parulskis, H. Kunčius, G. Grajauskas, M. Ivaškevičius, Tomas Šinkariukas (g. 1971), Mindaugas Valiukas (g. 1976), L. S. Černiauskaitė, Gabrielė Labanauskaitė (g. 1980). Pjesėms būdinga individualus stilius, provokacinis požiūris į tradicinį teatrą, jo vertybes, tradicinių temų ir motyvų paradoksalus, kartais absurdiškas interpretavimas. Lietuvoje išleisti išeivijos rašytojo K. Ostrausko neoavangardistinio teatro stilistikos pjesių rinkiniai Kaliausės mirtis (1996), Čičinskas ir kiti (2002), Užgavėnių kaukės (2006).
Eseistika
Išpopuliarėjo esė žanras – laisvi apmąstymai įvairiomis temomis. Jiems būdinga subjektyvus požiūris į aplinką, autoriaus tapatinimasis su pasakotoju ar personažu, autobiografiškumas. Esė pobūdis priklauso nuo rašytojo erudicijos, patirties, dažnai jai būdinga fantazija, ironija ir autoironija, kartais priartėjama prie kitų prozos žanrų. Tradicinių apmąstymų esė knygų, dažniausiai apie sovietinį laikotarpį ar literatūrą, išleido O. Baliukonytė, V. Daujotytė-Pakerienė, S. Geda, R. Granauskas, R. Gudaitis, Laimonas Inis (g. 1938), J. Juškaitis, R. Keturakis, J. Mačiukevičius, Just. Marcinkevičius, Juozas Marcinkus (1928–2004), M. Martinaitis, K. Platelis, R. Sadauskas, S. Šaltenis. Žaismingas stilius, autoironija, potekstės, filosofinės refleksijos, kanoninio esė žanro laužymas būdinga V. Daunio (Šeštoji diena, išleista 1995), H. Kunčiaus (Pilnaties linksmybės 1999), D. Kajoko (Komentarai 1990, Dykinėjimai 1999, esė ir prozos rinktinė Lietaus migla Lu kalne 2002), G. Grajausko (Iš klausos 2002), S. Parulskio (Nuogi drabužiai 2002, Miegas ir kitos moterys 2005, Sraigė su beisbolo lazda 2006), A. Andriuškevičiaus (Rašymas dūmais 2004), G. Radvilavičiūtės (Suplanuotos akimirkos 2004), G. Beresnevičiaus (Pabėgęs dvaras 2005), K. Navako (Gero gyvenimo kronikos 2005), P. E. Pukytės (Jų papročiai 2005), R. Šerelytės (Laukiniai mėnesiai 2006) kūrybai, intelektualių apmąstymų įvairiomis temomis sukūrė R. Rastauskas (esė rinktinė Kitas pasaulis, 1993–2003 2004). Esė dažniausiai skelbiama periodikoje ir interneto svetainėse (R. Tamošaičio, G. Adomaitytės, G. Kazlauskaitės ir kitų). Išleista autorių kolektyvo esė romanas Siužetą siūlau nušauti (2002), esė rinktinė Aštuntoji diena (2005). Lietuvoje išleista J. Meko originalaus dizaino sapnų knyga, kurioje užrašyti 1978–79 sapnai (Mano naktys 2007). V. Juknaitė išleido pokalbių su vaikais knygą Tariamas iš tamsos (2007 22012).
Vertimai į lietuvių kalbą
21 a. pradžioje mažėjo knygų tiražai, daugėjo masinės, populiariosios literatūros (Irena Buivydaitė, Edmundas Malūkas, Vytenis Rožukas, Elena de Strozzi, Daiva Vaitkevičiūtė), lietuvių literatūrą pradėjo nukonkuruoti vertimai. Per paskutinį 20 a. dešimtmetį ir 21 a. pradžioje išversta žymiausių pasaulio klasikų ir šiuolaikinių autorių veikalų (M. Prousto, G. García Márquezo, W. Faulknerio, J. Joyce’o, T. Manno, G. Grasso, M. Kunderos, P. Coelho, Dano Browno, g. 1964, F. Beigbederio, I. Allende, A. Baricco, H. Murakami ir kitų). Leidžiama klasikinės (T. S. Elioto Pavasaris žiemos vidury 1991, vertė K. Platelis, Ch. Baudelaire’o Paryžiaus splinas 1995, vertė A. Nyka-Niliūnas, Piktybės gėlės 1996 21997, vertė V. Baltuškevičius, 2005, vertė S. Geda, F. Villono Rinktinė poezija 1999, vertė S. Geda, Omaro Chajamo Rubajatai 2002, vertė S. Geda, E. Poundo poezijos rinktinė Lustra 2002, vertė K. Platelis, A. Rimbaud Sezonas pragare. Nušvitimai 2003, vertė Juozas Mečkauskas-Meškėla, S. Geda) ir šiuolaikinės pasaulio poezijos antologijų bei pavienių knygų vertimų (leidykla Baltos lankos, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos serija Šiuolaikiniai pasaulio poetai, leidyklos Aidai serija Aidai. Poezija).
Literatūros sklaida
Išleista lietuvių autorių (J. Aisčio, A. Baranausko, K. Binkio, L. Dovydėno, S. Gimžausko, L. Ivinskio, A. Jakšto (Dambrausko), S. Kymantaitės-Čiurlionienės, B. Krivicko, V. Mykolaičio-Putino, A. Miškinio, J. Savickio, I. Simonaitytės, B. Sruogos, I. Šeiniaus, A. Škėmos, P. Vaičaičio, J. Tumo-Vaižganto, M. Valančiaus ir kitų) raštų, rinktinių. Rašytojų kūrybos ir vertimų skelbiama savaitraščiuose Literatūra ir menas, Nemunas, Šiaurės Atėnai, 7 meno dienos, žurnaluose Metai, Krantai, Naujoji Romuva, Kultūros barai, Varpai, The Vilnius Review, almanachuose Poezijos pavasaris, Poetinis Druskininkų ruduo, Baltija. 2007 pradėtas leisti almanachas Didžioji poezijos kunigaikštystė (Magnus Ducatus Poesis), kuriame lietuvių, baltarusių, rusų, lenkų, ukrainiečių kalbomis skelbiama Vidurio Europos poetų kūryba. Daugiausiai lietuvių literatūrą leidžia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, leidyklos Vaga, Tyto alba, Alma littera, Versus aureus, Baltos lankos. Tyrinėja Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, archyvai kaupiami Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Rašytojai buriasi į draugijas (profesionalių rašytojų, vertėjų, literatūros tyrėjų ir kritikų asociacija Lietuvos rašytojų sąjunga, nuo 2006 veikia internetinė svetainė rasytojai.lt, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga).
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio literatūra; nepriklausomybės laikotarpio literatūra
L: V. Kubilius XX amžiaus literatūra Vilnius 1996, Literatūra istorijos lūžyje Vilnius 1997; J. Sprindytė Lyrizmas šiuolaikinėje lietuvių prozoje Vilnius 1989, Lietuvių apysaka Vilnius 1996, Prozos būsenos, 1988–2005 Vilnius 2006; T. Venclova Vilties formos: Estetika ir publicistika Vilnius 1991; D. Satkauskytė Lietuvių poezijos kalbinė savimonė Vilnius 1996; V. Daujotytė Parašyta moterų Vilnius 2001, Mažoji lyrikos teorija Vilnius 2005; A. Peluritytė Lietuvių lyrikos tradicija Vilnius 2003, Senieji mitai, naujieji pasakojimai: Apie naujausią lietuvių literatūrą Vilnius 2006; Naujausioji lietuvių literatūra (1988–2002) Vilnius 2003; R. Tūtlytė Išliekanti lyrika: XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita Vilnius 2006; D. Zabielaitė Nuo Prousto iki Beigbederio: Egzistencija romano tinkluose Vilnius 2006.
2271