lietùvių literatūròlogija. Lietuvių literatūrologijos užuomazgos susijusios su 1544 įsteigtu Karaliaučiaus universitetu, inicijavusiu lituanistinius darbus: Biblijos vertimus ir tyrimus, žodynų ir gramatikų rašymą, vėliau K. Donelaičio Metų vertimą ir tyrimą bei folkloro publikacijas (A. Kulvietis, S. Rapolionis, M. Mažvydas, J. Bretkūnas, M. Giedraitis, G. Ostermejeris, K. G. Milkus, J. Šulcas, P. Ruigys, M. L. Rėza). Literatūrologijos pradžia sietina su Vilniaus universitetu (įsteigtas 1579) ir jo profesoriais (M. K. Sarbievijumi, Ž. Liauksminu, K. Sirvydu, J. Sniadeckiu, G. E. Groddecku, L. Borowskiu, J. Leleweliu ir kitais) bei jį baigusiais žymiais kultūros veikėjais, sukūrusiais 19 a. romantinį patriotinį lituanistinių tyrimų sąjūdį (S. Daukantas, A. Mickevičius, L. A. Jucevičius, D. Poška, K. R. Nezabitauskis‑Zabitis ir kiti), kuris paveikė pirmųjų nelegalių lietuviškų žurnalų Aušra ir Varpas skatinamą nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Panaikinus spaudos draudimą (1904) J. Basanavičius subūrė beveik visus to laiko šviesuolius (J. Šliūpą, J. Tumą‑Vaižgantą, M. P. Römerį ir kitus) ir Vilniuje įsteigė Lietuvių mokslo draugiją (1907), kuri tyrė lituanistinę literatūrą, rankraščius, periodinius leidinius ir kita. Ji pradėjo mokslo leidinių seriją Lietuvių tauta (1907–36), įsteigė biblioteką, archyvą ir muziejų (per visą savo veiklos laikotarpį draugija suvienijo apie 2000 narių). 1940 draugija įtraukta į Vilniuje įsteigtą Lietuvos mokslų akademiją. 20 a. pradžioje Fribūro universitete studijavę M. Gustaitis ir P. Augustaitis parašė pirmąsias daktaro disertacijas (apie A. Mickevičiaus sonetus ir lietuviškus elementus lenkų romantizme), vėliau universitete disertacijas apgynė V. Mykolaitis‑Putinas (apie V. Solovjovo estetiką), S. Šalkauskis (apie lietuvių kultūrą Rytų ir Vakarų pasaulių sandūroje). Į Lietuvoje besikuriančią literatūrologiją bei kritiką įsitraukė ir kitų šalių universitetų, dvasinių akademijų absolventai – A. Jakštas (Dambrauskas), S. Kymantaitė‑Čiurlionienė, R. Bytautas, L. Gira ir kiti.
Šiuolaikinė literatūrologija Lietuvoje susiformavo nepriklausomybės laikotarpiu, literatūros tyrėjams pradėjus dirbti Lietuvos universitete (įsteigtas 1922, nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas). Humanitarinių mokslų fakultete susitelkė liberalių pažiūrų profesoriai: M. Biržiška, J. Tumas‑Vaižgantas, V. Mykolaitis‑Putinas (nuo 1929), B. Sruoga, J. A. Herbačiauskas, V. Dubas, V. Krėvė, V. Šilkarskis, N. Šapira, V. Maciūnas. Jie leido kelis tęstinius mokslo leidinius: Tauta ir žodis, Humanitarinių mokslų fakulteto raštai, Darbai ir dienos. Teologijos‑filosofijos fakultete susitelkė katalikiškų pažiūrų inteligentijos atstovai: Maironis, S. Šalkauskis, V. Mykolaitis‑Putinas, J. Eretas, J. Brazaitis (Ambrazevičius), A. Vaičiulaitis, J. Grinius. Šiame fakultete buvo rengiami mokslo žurnalai Logos, Athenaeum.
Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) moksliniai tęstiniai leidiniai
Lietuvių literatūrologiją labiausiai veikė kultūrinė istorinė mokykla, vokiečių fenomenologijos, hermeneutikos ir egzistencializmo kryptys (W. Dilthey, O. F. Walzelis, F. Strichas, M. Heideggeris), prancūzų neotomizmas ir modernizmas (J. Maritaine’as, H. Bergsonas) ir rusų formalizmas bei marksizmas (I. Erenburgas, V. Šklovskis, G. Plechanovas). Humanitarinių mokslų fakultete daugiau tyrinėta literatūros istorija (M. Biržiška Duonelaičio gyvenimas ir raštai 1927, B. Sruoga Rusų literatūros istorija 2 t. 1931–33, V. Dubas Prancūzų literatūros istorija 2 t. 1929–30 ir kiti), o Teologijos‑filosofijos fakultete daugiau reikšmės teikta neokatalikiškos krypties estetikos ir kultūros filosofijos studijoms. S. Šalkauskis išleido veikalus Kultūros filosofijos metmenys (1926), Grožis filosofijos šviesoje (1928) ir kitus, kuriais pradėjo kultūros meno filosofijos raidą Lietuvoje. Jo tradiciją tęsė A. Maceina veikaluose Kultūros filosofijos įvadas (1936), Prometėjizmo problema (1938). Naujausios estetinės idėjos ir teorinės nuostatos daugiausia atsispindėjo kultūrinėje periodinėje spaudoje – žurnaluose Logos, Židinys, Vairas, Naujoji Romuva, Kultūra, Keturi vėjai, Trečias frontas ir kituose. Juose paskelbta V. Mykolaičio‑Putino ir A. Jakšto polemika, kurioje V. Mykolaitis‑Putinas kėlė neoromantinį šūkį, kad menas yra universali žmogiškoji kūryba, ir gynė jį nuo A. Jakšto teologinio racionalistinio aiškinimo; A. Maceinos išdėstyta prometėjinės kultūros koncepcija; J. Keliuočio propaguojama neokatalikybės ir modernistinio estetizmo sąsaja; pasirodė pirmosios formalistinės ir marksistinės kritikos idėjos. Palaikyta glaudūs ryšiai su Europos universitetais (Berlyno, Fribūro, Sorbonos ir kitais). Prie Lietuvos universiteto dar veikė Humanitarinių mokslų ir literatūros draugija (įsteigta 1927), literatūros mokslu rūpinosi ir Lietuvių katalikų mokslo akademija, išleidusi savo trijų suvažiavimų darbus. Susiformavo akademinės literatūrologijos pagalbinės disciplinos: tekstologija, šaltinių kritika, knygotyra, archyvistika.
J. Ambrazevičiaus, J. Griniaus, A. Vaičiulaičio Visuotinė literatūra (61991)
Pasirodė jaunų tyrinėtojų veikalai – J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) Vaižgantas (1936), Lietuvių rašytojai (1938), A. Vaičiulaičio Natūralizmas lietuvių literatūroje (1932). Paskutiniais nepriklausomybės ir II pasaulinio karo metais didelį poveikį turėjo J. Girniaus filosofijos seminarai studentams lituanistams. Baigiantis II pasauliniam karui beveik visi Lietuvos universitetų literatūros mokslo ir filosofijos profesoriai ir mokslinį darbą pradėję tyrėjai pasitraukė į Vakarus. Dalis pasilikusių Lietuvoje profesorių ir rašytojų (L. Karsavinas, V. Sezemanas, K. Boruta, A. Miškinis) buvo įkalinti lageriuose. Kiti (J. Dumčius, B. Sruoga, V. Mykolaitis‑Putinas, J. Lebedys ir kiti) buvo priversti taikytis prie vulgarizuoto marksistinio literatūros dėstymo.
Lietuvių literatūrologija 1940–1990
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje buvo sukurta literatūrologijos institucijų sistema. 1952 įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir kalbos institutas (nuo 1990 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lietuvių kalbos institutas) tyrė atskiras literatūros mokslo problemas (daugiausiai žanrus) ir lietuvių literatūros istoriją. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra, įsteigta 1940 (vėliau tokios katedros įkurtos ir Vilniaus pedagoginiame institute, nuo 2011 – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Šiaulių pedagoginiame institute, nuo 1997 – Šiaulių universitetas) daugiausia rūpinosi literatūros studijomis ir lituanistų pedagogų rengimu. Lietuvių kalbos ir literatūros institutui beveik visą okupacijos laikotarpį vadovavo K. Korsakas, kuris, glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos komunistų partijos ideologais, suformavo marksistinę lietuvių literatūros raidos koncepciją ir svarbiausias literatūros tyrimo kryptis.
Lietuvių literatūros istorija (2 tomai, 1979–82)
1961 Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje buvo atliktas vadinamasis ideologinis valymas, iš jos atleisti kai kurie dėstytojai (M. J. Lukšienė, V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtė, A. Rabačiauskaitė). Ideologinės prievartos ir persekiojimo sąlygomis literatūros mokslas negalėjo normaliai plėtotis. Prievarta palaikoma marksistinė ideologija blokavo bet kokį platesnį metodų taikymą ir tyrimą, todėl literatūros tyrinėtojai privalėjo laikytis marksistinės metodologijos, bet kartu puoselėjo humanistines bei tautines kultūros istorijos tyrimų tradicijas.
Mažiausiai nuo ideologijos nukentėjo mokslininkai, kurie tyrinėjo senosios literatūros istoriją, eilėdaros ar folkloro estetiką (J. Lebedys, J. Girdzijauskas, D. Sauka). Atšilimo ir vadinamosios stagnacijos laikotarpiais reikšmingų 19–20 a. literatūros tyrinėjimo veikalų ir monografijų parašė P. Bražėnas (Romano šiokiadieniai ir šventės 1983), A. Bučys (Literatūros savimonė 1985), E. Bukelienė Jonas Avyžius (1975), V. Daujotytė (Jurgis Baltrušaitis 1974), V. Galinis (Naujos kryptys lietuvių literatūroje 1974), L. Gineitis (Kristijonas Donelaitis ir jo aplinka 1964, Klasicizmo problema lietuvių literatūroje 1972), J. Girdzijauskas (Lietuvių eilėdara 1967), L. Gudaitis (Laiko balsai 1985), A. Jovaišas (Liudvikas Rėza 1969), A. Kalėda (Komizmas tarybinėje lietuvių prozoje 1984, Adomas Mickevičius 1985), I. Kostkevičiūtė (Literatūros dienovidžiai 1964), A. Krasnovas (Vidinio monologo proza 1983), V. Kubilius (Salomėjos Nėries lyrika 1968, Kazio Borutos kūryba 1980, XX amžiaus lietuvių lyrika 1982), J. Lankutis (Vinco Mykolaičio‑Putino kūryba 1961, papildytas leidimas 1986), J. Lebedys (Mikalojus Daukša 1963), R. Mikšytė (Antano Baranausko kūryba 1964), K. Nastopka (Lietuvių eilėraščio poetika: XX amžius 1985), R. Pakalniškis (Lietuvių poema: pagrindinės žanrinės formos 1981, papildytas leidimas 1990), A. Samulionis (Balys Sruoga 1986), J. Sprindytė (Kritikos akvarelės 1980), E. Ulčinaitė (Retorikos teorija Lenkijoje ir Lietuvoje XVII amžiuje / Teoria retoryczna w Polsce i na Litwie w XVII wieku 1984), A. Vaitiekūnienė (Vaižgantas 1982), V. Vanagas (Antanas Strazdas 1968, Realizmas lietuvių literatūroje 1978), V. Zaborskaitė (Maironis 1968), A. Zalatorius (Lietuvių apsakymo raida ir poetika 1971, XX amžiaus lietuvių novelė 1980), J. Žėkaitė (Lietuvių romanas: žanro raida iki 1940 m. 1970, Šatrijos Ragana 1984), S. Žukas (Tautosaka dabartinėje lietuvių poezijoje 1983). Buvo leidžiami mokslo ir kritikos tęstiniai leidiniai: Literatūra ir kalba, Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai, serijos Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai leidinys Literatūra, literatūros žurnalas Pergalė, laikraštis Literatūra ir menas ir kiti.
Lietuvių literatūrologija išeivijoje
Išeivijoje parašyti ir išleisti literatūros mokslo darbai buvo atsvara lietuvių literatūrologijos nuosmukiui SSRS okupuotoje Lietuvoje, kuris ypač ryškus pirmuoju pokario dešimtmečiu. Didžiausia išeivių dalis apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bendromis jėgomis leido literatūros istorijas, Lietuvių enciklopediją, monografijas, dirbo ir dėstė universitetuose. Svarbus lituanistikos židinys buvo Pensilvanijos universitetas Filadelfijoje, jame dėstė V. Krėvė, A. Sennas, A. Salys, studijavo A. Klimas, K. Ostrauskas. Čikagoje 1952 buvo įsteigtas Lituanistikos institutas (pirmininkai P. Jonikas, J. Balys, A. A. Plateris, V. Maciūnas, J. Gimbutas, R. Šilbajoris, B. Vaškelis, V. Kelertienė). Jis išleido dvi mokslo darbų serijas: Lituanistikos darbai (5 t.) ir Lituanistikos instituto suvažiavimo darbai (8 t.). Šis institutas t. p. išleido V. Biržiškos Aleksandryną (3 t. 1960–65), J. Puzino Rinktinius raštus (2 t. 1983) ir kita. Lietuvių katalikų mokslo akademija savo veiklą pratęsė Romoje, 1956–90 kas treji metai buvo rengiami akademijos suvažiavimai, per kuriuos būta nemažai ir literatūrologinių pranešimų (jie buvo išspausdinti darbų serijoje Suvažiavimo darbai (18 tomų). Lituanistikos instituto ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariai rašė straipsnius Lietuvių enciklopedijai, buvo jos redaktoriai. Svarbūs buvo Santaros–Šviesos federacijos rengiami metiniai suvažiavimai (nuo 1954), mokslo ir kūrybos simpoziumai, ateitininkų savaitgaliai, poezijos dienos Čikagoje. 1984 Ilinojaus universitete Čikagoje įsteigta Lituanistikos katedra (vedėjas B. Vaškelis, vėliau V. Kelertienė). Literatūrologijoje bandyta taikyti, nors ir neintensyviai, naujosios kritikos, formaliosios mokyklos, literatūros sociologijos, fenomenologijos, feminizmo ir postkolonializmo metodus. R. Šilbajoris struktūralistiniu metodu (struktūralizmas) aiškino T. Venclovos poeziją ir aptarė A. J. Greimo semiotinės analizės metodą, B. Ciplijauskaitė perskaitė pirmą feministinį pranešimą Istorinis romanas iš moters perspektyvos, J. Kaupas savo straipsniuose taikė S. Freudo ir C. G. Jungo koncepcijas. Lietuvių išeivijos žymiausi literatūrologai ir kritikai – A. T. Antanaitis (sudarė knygą Išeivijos rašytojai 1994), K. Bradūnas, J. Brazaitis (Ambrazevičius), B. Ciplijauskaitė (knyga Literatūros eskizai 1995), I. Gražytė‑Maziliauskienė (straipsnių rinkinys Idėjų inventorius 2005), A. J. Greimas (Iš arti ir iš toli 1991), V. A. Jonynas (Rinktiniai raštai 2007), V. Kavolis (Žmogaus genezė: psichologinė Vinco Kudirkos studija 1963, Egzilio pasaulėjautos eskizai 1968, Sąmoningumo trajektorijos: lietuvių kultūros modernėjimo aspektai 1986, Kultūros dirbtuvė 1996 ir kitos), K. Keblys, V. Kelertienė (straipsnių rinkinys Kita vertus 2006), V. Kulbokas (Lietuvių literatūrinė kritika tremtyje 2 t. 1982–87), A. Landsbergis, V. Maciūnas (Rinktiniai raštai 2003), A. Nyka‑Niliūnas (Temos ir variacijos: literatūra, kritika, polemika 1996), B. Raila (Rašalo ašaros 1996), R. Šilbajoris (Žodžiai ir prasmė: literatūra šiandien Lietuvoje 1982, Netekties ženklai: lietuvių literatūra namuose ir svetur 1992), A. Vaičiulaitis (Knygos ir žmonės 1992), B. Vaškelis, T. Venclova (Tekstai apie tekstus 1985, Vilties formos 1991).
Buvo kolektyviai parašytos ir išleistos knygos Lietuvių lieratūra svetur, 1945–1967 (1968) ir Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 (1992 Čikagoje, 1997 Vilniuje, redaktoriai R. Šilbajoris, K. Bradūnas). Lietuvių literatūra ir žymiausi rašytojai buvo pristatomi anglų kalba: R. Šilbajorio knyga Tremties geriausieji: keturiolika šiuolaikinių lietuvių rašytojų (The Perfection of Exile: Fourteen Contemporary Lithuanian Writers 1970), Trumpa lietuvių literatūros istorija (A Short History of Lithuanian Literature 2002). Literatūrologiniai tyrimai skelbti periodinėje spaudoje – Aidai, Lituanus, Literatūros lankai, Metmenys, laikraščio Draugas kultūros priede, Journal of Baltic Studies, World Literature Today ir kituose (per Lenkijoje gyvenusį J. Kėkštą ir per privačius išeivių vizitus žurnalai ir kiti leidiniai pasiekdavo SSRS okupuotos Lietuvos mokslininkus ir rašytojus).
žurnalo Metmenys pirmojo numerio (1959) viršelis (dailininkas A. Kurauskas)
Lietuvių literatūrologija po 1990
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę demokratinė aplinka, atsivėrę kontaktai su kitų šalių mokslininkais skatino mokslo tyrimų atsinaujinimą ir pakilimą (įsisteigė naujų universitetų ir lituanistikos katedrų, pagausėjo literatūrologų). Mokslininkai susitelkė prie nacionalinės literatūros istorijos kompleksinių ir monografinių tyrinėjimų, juose siekė ištaisyti SSRS okupacijos laikotarpio ideologizuotą lietuvių literatūros vertinimą ir analizę (E. Baliutytė Laiko įkaitė ir partnerė: lietuvių literatūros kritika 1945–2000 2002, D. Čiočytė Biblija lietuvių literatūroje 1999, V. Daujotytė Šatrijos Raganos pasaulyje 1997, J. Girdzijauskas Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius 2000, vienas autorių, A. Kalėda Romano struktūros matmenys 1996, V. Kubilius Literatūra istorijos lūžyje 1997, D. Kuolys Asmuo, tauta, valstybė LDK istorinėje literatūroje 1992, G. Lazdynas Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: nuo „Algimanto“ iki „Altorių šešėly“ 1999, A. Martišiūtė Vydūno dramaturgija 2000, D. Mitaitė Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai 2002, S. Narbutas Tradicija ir originalumas Jono Radvano „Radviliadoje“ 1998, E. Patiejūnienė Brevitas ornata: mažosios literatūros formos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaudiniuose 1998, A. Peluritytė‑Tikuišienė Senieji mitai, naujieji pasakojimai: ppie naujausią lietuvių literatūrą 2006, D. Pociūtė-Abukevičienė XVI–XVII a. protestantų bažnytinės giesmės 1995, D. Satkauskytė Lietuvių poezijos kalbinė savimonė: raidos tendencijos 1996, D. Sauka Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras 1994, B. Speičytė Poetinės kultūros formos: LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje 2004, J. Sprindytė Lietuvių apysaka 1996, Prozos būsenos, 1988–2005 2006, D. Striogaitė Avangardizmo sūkuryje 1998, P. V. Subačius Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės 2001, M. Šidlauskas Poetas ir visuomenė XIX–XX amžių sankirtose 1994, R. Tamošaitis Kelionė į laiko pradžią: Indų idealizmas, Vydūnas, Krėvė 1998, R. Tūtlytė Antanas Miškinis 1997, E. Ulčinaitė Retorinės kultūros ir embleminio mąstymo modeliai 1997, S. Valentas Lingvistinis pasaulis poezijoje 1997, G. Viliūnas Lietuvių istorinis romanas 1992, A. Zalatorius Literatūra ir laisvė 1998, Chr. Zürcheris Lietuvių avangardo pavasaris 1998, J. Žėkaitė Jurgis Savickis 1994, Ignas Šeinius 1999, S. Žukas Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių“ kulminacija: semiotinė analizė 1999).
Atgaivinti kai kurie nepriklausomos Lietuvos tęstiniai ir periodiniai leidiniai (Darbai ir dienos, Naujoji Romuva), kai kurių išeivijos leidinių leidyba perkelta į Lietuvą (Naujasis Židinys-Aidai). Pradėti leisti ir nauji tęstiniai leidiniai (Senoji Lietuvos literatūra, Senosios literatūros studijos, Naujosios literatūros studijos, Semiotika, Baltos lankos, Žmogus ir žodis, Teksto slėpiniai, Colloquia, Respectus philologicus, Inter‑studia humanitatis ir kiti). Didelę paramą lietuvių literatūrologijai suteikė išeivijos mokslininkai (A. J. Greimas, V. Kavolis, B. Vaškelis ir kiti), kai kurie jų padėjo atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir ėmė skaityti paskaitų kursus kituose Lietuvos universitetuose, t. p. buvo perspausdinti jų svarbiausi veikalai. Vilniaus universitete 1992 įsteigtas Greimo semiotinių studijų centras ir su juo susijęs Santaros–Šviesos federacijos ir Baltų lankų sambūris savo žurnalais, konferencijomis, studijų savaitėmis inspiravo semiotinius ir tarpdisciplininius literatūros tyrimus. 1992 įsisteigęs Moterų (nuo 2002 Lyčių) studijų centras ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija (nuo 2005) skatina mokslinius ryšius su Europos literatūrologais ir metodologinių literatūros tyrimų atnaujinimą. Vytauto Didžiojo universitete 1994 įsteigtas Išeivijos studijų centras (nuo 2000 Lietuvių išeivijos instituto padalinys) rūpinasi išeivijos paveldo perkėlimu į Lietuvą ir jo tyrimu. Nuo 1994 veikia ir konsoliduojantį vaidmenį atlieka Pasaulio lituanistų asociacija (iki 2000 Pasaulio lituanistų bendrija; 1994–99 pirmininkas A. Zalatorius, nuo 2000 – J. Girdzijauskas); jos konferencijų medžiaga paskelbta penkiais straipsnių rinkiniais. Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį buvo išversta ir išleista (daugiausia Baltų lankų ir Alma littera leidyklų) užsienio autorių literatūrologijos knygų, žodynų ir vadovėlių, kurie svariai prisidėjo prie lietuvių literatūrologijos atnaujinimo (M. Bachtino, R. Barthes’o, T. Eagletono, U. Eco, W. Iserio, J. Lotmano ir kitų veikalai). Išpopuliarėjo feministiniai (S. Daugirdaitė Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai: Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje 2000, V. Daujotytė Parašyta moterų 2001, A. M. Pavilionienė Lyčių drama 1998, R. Pociūtė Modernizmas lietaus šaly 2006), semiotiniai (A. Mačianskaitė Antano Škėmos „Balta drobulė“: Pasaulis ir diskursas 1998, K. Nastopka Reikšmių poetika: Semiotikos bandymai 2002, D. Vaitiekūnas Pasakojimas Broniaus Radzevičiaus „Priešaušrio vieškeliuose“ 2004), fenomenologiniai (V. Daujotytė Salomėja Nėris 1999, T. Sodeika), intertekstiniai ir komparatyvistiniai (R. Brūzgienė Literatūra ir muzika: paralelės ir analogai 2004, I. Melnikova Intertekstualumas: Teorija ir praktika 2003, N. Kašelionienė Komparatyvistikos pagrindai 2006, L. Katkus), postkolonijiniai (D. Lapkus Poteksčių ribos: uždraustos tapatybės devintojo dešimtmečio lietuvių prozoje 2003, P. V. Subačius Lietuvių tapatybės kalvė 1999), sociologiniai (L. Jakonytė Rašytojo socialumas 2005, M. Šidlauskas Orfėjas mokėjo lietuviškai 2006), postmodernistiniai ir dekonstrukciniai (E. Ališanka Dioniso sugrįžimas: Chtoniškumas, postmodernizmas, tyla 2001, V. Rubavičius Postmodernusis diskursas: Filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas 2003, A. Tereškinas Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje 2001, A. Žukauskaitė) literatūros tyrimai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą nacionalinės literatūros tyrimai glaudžiau siejami su visuotinės literatūros tyrimais, plečiamos literatūrinių ryšių istorijos studijos, tyrinėjamos naujausios visuotinės literatūros srovės (L. Jonušys Laisvės šiokiadienis 2007, D. Zabielaitė Nuo Prousto iki Beigbederio: Egzistencija romano tinkluose: Daugiaveidis XX a. užsienio romanas lietuviškai 2006, J. Bajarūnienė, V. Bikulčius, L. Stepanauskas ir kiti).
L: I. Skrupskelis Literatūros mokslas, jo esmė, istorija ir metodai / Athenaeum 1930 t. 1; Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967 Chicago 1968; Lietuvos universitetas 1579–1803–1922 Chicago 1972; L. Gineitis Lietuvių literatūros istoriografija ligi 1940 m. Vilnius 1982; Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 Čikaga 1992, Vilnius 1997; G. Viliūnas Lietuvių literatūros mokslas XX amžiaus pirmoje pusėje / Darbai ir dienos 2003 nr. 36; XX amžiaus literatūros teorijos Vilnius 2006.
1245