lietùvių literatros istòrija.
Lietuvių literatūros istorijos pradmenys
Pirmųjų istorinių žinių apie lietuvių raštiją yra giesmynų (G. Ostermejerio), Biblijos vertimų (J. J. Quandto, M. L. Rėzos), žodynų (P. Ruigio), kalbinių raštų (D. Kleinas) pratarmėse. 18–19 a. Vakaruose išpopuliarėjo nacionalinės literatūros istorijos, o Lietuvoje jai atsirasti dar nebuvo salygų – lietuvių grožinė literatūra tuo metu tik pradėta kurti (K. Donelaitis, A. Strazdas, S. Stanevičius, D. Poška); 19 a. antroje pusėje lietuvių spaudos draudimas ją dar labiau suvaržė. 19 a. pabaigoje nelegaliai išėjo J. Šliūpo pirmoji pozityvistinė literatūros istorijos apžvalga Lietuviški raštai ir raštininkai (1890). 1904 panaikinus spaudos draudimą, patriotiniams jausmams ugdyti ir praktiniais mokymosi tikslais buvo parašytos ir išleistos Maironio Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga (1906), J. Gabrio‑Paršaičio Lietuvių literatūros apžvalga (2 d. 1913–16 21924), S. Kymantaitės‑Čiurlionienės estetiniu psichologiniu aspektu parašytas Lietuvių literatūros istorijos konspektas (1918).
Akademinė lietuvių literatūros istorija
Akademinis istorinis lietuvių literatūros tyrimas buvo pradėtas Lietuvos nepriklausomybės metais įsteigus Lietuvos universitetą (jame dėstytas literatūros istorijos kursas). Buvo parašyta M. Biržiškos pozityvistinė studija Mūsų raštų istorija (1920, papildytas leidimas 1925), išleistos J. Tumo‑Vaižganto biografinės psichologinės pakraipos paskaitos apie A. Baranauską, Maironį, A. Vienažindį, L. Ivinskį, V. Kudirką, J. Griniaus monografija apie O. Milašių (1930) ir kitus, V. Mykolaičio‑Putino paskaitų apie 20 a. kūrybą pagrindu parengta vadinamosios diltėjiškos (pagal W. Dilthey) krypties knyga Naujoji lietuvių literatūra (d. 1 1936), M. Miškinio Lietuvių literatūra (d. 1 1939), V. Maciūno Lituanistinis sąjūdis XIX amžiaus pradžioje (1939). Be mokslinių tiriamųjų literatūros istorijos veikalų, išleista vadovėlių (slapyvardžiu M. ir A. išspausdinta A. Iešmantos ir M. Iešmantienės Lietuvių literatūros istorija 1923, V. Zajančkausko Lietuvių literatūros vadovėlis 1924, Z. Kuzmicko Lietuvių literatūra 5 d. 1931–34). Nepriklausomybės laikotarpiu literatūros istoriografijoje vyravo dvi tyrimų kryptys: pozityvistinė kultūrinė istorinė mokykla (M. Biržiška) ir antipozityvistinė – dvasios istorijos (V. Mykolaitis‑Putinas). Antrosios krypties tyrimams, šalia konkrečių biografijos ir kūrybos faktų, buvo svarbu pateikti psichologinius kūrėjų portretus ir jų kūrybos estetinio savitumo vertinimus. Didelis dėmesys buvo skirtas tautos dvasios raiškai kūryboje aptarti.
Pradėtus literatūros istorijos rengimo ir leidybos darbus nutraukė II pasaulinis karas ir SSRS okupacija. Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute buvo parengta pirmoji akademinė daugiatomė Lietuvių literatūros istorija (4 t. 1957–68, redaktorius K. Korsakas, LSSR valstybinė premija 1969). Joje vyravo pozityvistinis siekis pateikti kuo daugiau su visuomeniniu gyvenimu susietų literatūros istorijos faktų ir vulgarusis marksizmas, literatūrą tendencingai vertinantis klasiniu požiūriu, daug reikšmės teikta socialinei rašytojo kilmei, realistinei literatūrai, siekta istorinius faktus pritaikyti prie sovietinių visuomeninių poreikių ir paversti literatūrą komunistinės ideologijos propagandine priemone. Vėliau to paties instituto išleistoje Lietuvių literatūros istorijoje (2 t. 1979–82, redaktorius J. Lankutis) marksistinės propagandos mažiau, daugiau reikšmės teikta estetinei kūrinių analizei ir vertinimui. Moksliniu profesionalumu išsiskyrė J. Lebedžio Senoji lietuvių literatūra (1977). Lietuvių literatūros lyginamajai istorijai skirta V. Kubiliaus knyga Lietuvių literatūra ir pasaulinės literatūros procesas (1983).
Lietuvių literatūros istorija (2 tomai, 1979–82)
Lietuvių literatūros istorijos veikalai, išleisti Lietuvoje
Lietuvoje išleista veikalų, skirtų literatūros kryptims (I. Kostkevičiūtės Kritinis realizmas lietuvių prozoje XIX a. pab.–XX a. pradžioje 1956, J. Žėkaitės Impresionizmas ir ekspresionizmas lietuvių prozoje 1977, V. Kubiliaus Romantizmo tradicija lietuvių literatūroje 1993, A. Jurgutienės Naujasis romantizmas – iš pasiilgimo 1998), žanrų istorijai (J. Lankučio Lietuvių dramaturgijos raida 1974, Lietuvių egzodo dramaturgija, 1940–1990 1995, V. Daujotytės-Pakerienė Lietuvių filosofinė lyrika 1977, A. Žalio Lietuvių literatūrinė baladė 1988, V. Kubiliaus Žanrų kaita ir sintezė 1993, A. Kalėdos, J. Sprindytės, R. Pakalniškio, A. Zalatoriaus veikalai), tam tikriems senosios literatūros periodams (L. Gudaičio Platėjantys akiračiai 1977, Permainų vėjai 1986, S. Narbuto Lietuvos Renesanso literatūra 1997, Nuo Mindaugo raštų iki Karpavičiaus pamokslų 2000, A. Jovaišo Senoji Lietuvos literatūra 1998, B. Speičytės Senosios raštijos profiliai 2005, M. Kvietkausko Vilniaus literatūrų kontrapunktai: Ankstyvasis modernizmas, 1904–1915 2007).
Išleisti fundamentalūs veikalai – V. Kubiliaus XX amžiaus literatūra (1995 31996) ir Lietuvių literatūra (Lithuanian Literature 1997), Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius (2001, sudarytojas ir vyriausias redaktorius J. Girdzijauskas), Lietuvių literatūros istorija: XIII–XVIII amžius (2003, sudarė E. Ulčinaitė, A. Jovaišas). Juose pateikta vientisa išsami daugiakalbės lietuvių literatūros interpretacija, bet iškilo metodologijos atnaujinimo problema. Pareikšta abejonių dėl šiuose veikaluose nekritiškai taikomų 19 a. pozityvistinių ar dvasios istorijos metodų. Pasaulio lituanistų bendrijos suvažiavimų rinkiniuose, Senosios Lietuvos literatūros (t. 17, 18) ir kitose knygose pareikšta kritika bendrajai, SSRS okupacijos laikotarpio, išeivijos lietuvių literatūros istoriografijos stagnacijai ir poreikis ją atnaujinti recepcijos teorijos, naujojo istorizmo, feminizmo, kultūros istorijos kryptimis. Vilniaus universiteto dėstytojų pastangomis parašyta pirmųjų atkurtos nepriklausomybės metų literatūros apžvalga (Naujausioji lietuvių literatūra 1988–2002 2003, sudarė G. Viliūnas), joje literatūra klasifikuojama pagal rašytojų kartas ir literatūros rūšis. Išsiplėtė literatūros istorijos vadovėlių mokyklai leidyba (autoriai – E. Bukelienė, V. Daujotytė-Pakerienė, N. Šervenikaitė, R. Tamošaitis, R. Tūtlytė, K. Urba, G. Viliūnas, V. Zaborskaitė, A. Žentelytė, S. Žukas ir kiti).
V. Kubiliaus knyga XX amžiaus literatūra (1996) ir knyga Naujausioji lietuvių literatūra 1988–2002 (2003)
Lietuvių literatūros istorijos veikalai, išleisti išeivijoje
Išeivijoje, kaip priešprieša marksistinei litetatūros istorijai, išleista P. Naujokaičio Lietuvių literatūros istorija (4 t. 1972–76). Joje chronologiniu pozityvistiniu požiūriu apžvelgiama išeivijoje ir SSRS okupuotoje Lietuvoje parašyta literatūra. Išleistos kelios istorijos, skirtos išeivijoje sukurtai literatūrai. Jose istorija suskirstyta rašytojų kartų kaitos ir asmenybių gyvenimo bei kūrybos apžvalgos principu. Kultūrinį istorinį metodą jose praplečia nauji formaliosios mokyklos, naujosios kritikos, fenomenologijos, feminizmo ir kiti metodiniai aspektai (Lietuvių literatūra svetur, 1945–1967 1968, redaktorius K. Bradūnas), Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990 1992 21997, redaktoriai K. Bradūnas, R. Šilbajoris). Svarbūs išeivijos literatūros istorijos kontekstiniai veikalai – V. Biržiškos lietuvių rašytojų biografinis sąvadas Aleksandrynas (3 t. 1960–65), J. Griniaus Veidai ir problemos lietuvių literatūroje (2 t. 1973–77), V. Kavolio Sąmonėjimo trajektorijos: Lietuvių kultūros modernėjimo aspektai (1986). R. Šilbajorio (Trumpa lietuvių literatūros istorija / A Short History of Lithuanian Literature 2002), A. Vaičiulaičio, J. Griniaus, B. Ciplijauskaitės, T. Venclovos pastangomis lietuvių literatūros istorija buvo pateikta kitomis kalbomis. Išleista monografijų (V. Kavolio apie V. Kudirką Psichologinė Vinco Kudirkos studija 1963 21997, P. Orintaitės apie S. Nėrį Ką laumės lėmė 1965, V. Kelertienės apie M. Katiliškį Marius Katiliškis, išspausdinta knygoje Lietuvių egzodo literatūra: 1945–1990 1992). Išspausdintas A. Šešplaukio‑Tyruolio komparatyvistinis veikalas Lietuvių ir pasaulinės literatūros baruose (2 d. 1994–2000).
literatūros istorija; literatūros istoriografija; lietuvių literatūros istoriografija
L: H. R. Jauss Literatūros istorija kaip literatūros mokslo provokacija / Literatūros istorija ir jos kūrėjai Vilnius 2004; A. Jurgutienė Hermeneutinis istorizmas: psichologinis, fenomenologinis, naratologinis / Literatūros istorija ir jos kūrėjai Vilnius 2004; J. Girdzijauskas Lietuvių literatūros vagoje Vilnius 2006.
1245