lietùvių literatros krtika. Lietuvių literatūros kritikos pradmenys – filologiniai tekstų komentarai ne lietuvių kalba rašytų knygų pratarmėse ir jų prieduose kartu su kitais teologiniais, lingvistiniais, folkloristiniais, bibliografiniais svarstymais (D. Kleino, M. Merlino, P. Ruigio ir kitų). Apie lietuvių literatūros kritiką plačiausiai pirmą kartą rašė S. Vaišnoras knygos Žemčiūga teologiška (1600) prakalboje. Pirmąsias pastabas apie lietuvių poeziją išdėstė K. G. Milkus (1800). Vėliau lietuvių literatūros kritikoje reiškėsi bendrõsios kritikos tendencijos (literatūros kritika). Reikšminga buvo Vilniaus universitete A. Mickevičiaus pradėta polemika su Varšuvos kritikais, pabrėžti klasicistinės ir romantinės literatūros krypčių estetiniai skirtumai. 19 a. svarbesni M. L. Rėzos, S. Stanevičiaus, L. A. Jucevičiaus kritikos darbai, paremti mišriais normatyvinės, švietimo ir romantizmo estetikos principais. 19 a. pabaigoje nelegalioje lietuviškoje spaudoje pasirodė G. Sauerweino, S. Dagilio, J. Mačio‑Kėkšto, P. Višinskio kritikos straipsniai, V. Kudirkos Tiesos eilėms rašyti (1898). Juose polemizavo pozityvistinės ir romantinės kūrybos šalininkai. 20 a. susiklostė neoromantinė humanistinė kritika. Jos atstovai diskutavo su didaktinės, normatyvinės kritikos šalininkais (V. Mykolaičio‑Putino ir A. Jakšto (Dambrausko) polemika). 4 dešimtmetyje neoromantizmo šalininkai susilaukė kritikos iš avangardistinės ir marksistinės kultūrinės spaudos. Žurnale Naujoji romuva paskelbta bandančių sutaikyti polemizuojančias puses straipsnių naujojo modernizmo tema. Tuo laikotarpiu išleistos svarbesnės knygos: L. Giros Kritikos raštai (1928), A. Jakšto (Dambrausko) Meno kūrybos problemos (1931), K. Korsako Kritika (1936), J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) Lietuvių rašytojai (1938).
išeivijos literatūros kritikos veikalai
Išeivijoje lietuvių literatūros kritika ir apžvalgos spausdintos laikraščio Draugas kultūros priede, Tėviškės žiburiuose, Akiračiuose ir kitoje periodinėje spaudoje. Literatūros lankų žurnale literatūros kritikos estetinio vertinimo tikslus ir egzistencines idėjas daugiausia skelbė H. Nagys, K. Bradūnas, A. Nyka‑Niliūnas, A. Maceina. Žurnale Metmenys (R. Šilbajoris, V. Kavolis, Ž. Bilaišytė, V. Kelertienė) akademinė analitinė kritika jau buvo paveikta naujosios kritikos, formaliosios mokyklos, struktūralizmo, feminizmo, postkolonijinių teorijų ir metodų.
SSRS okupacijos metais literatūros kritiką Lietuvoje smarkiai veikė komunistinė ideologija, paversdama ją komunistų partijos politikos vykdytoja ir socialistinio realizmo įtvirtintoja (G. Zimanas, K. Preikšas). A. Sprindis išleido knygą Lietuvių literatūrinė kritika 1861–1905 (1957). Pasirodė kritikos antologija Lietuvių literatūros kritika (2 t. 1971–72). Komunistiniam režimui švelnėjant lietuvių literatūros kritika atsigavo. Ideologiniam lietuvių literatūros nuvertinimui buvo priešpriešinami jos estetiniai ir formalieji aspektai, humanistinės vertybės (V. Kubiliaus, A. Zalatoriaus, V. Daujotytės-Pakerienės, J. Girdzijausko, K. Nastopkos, V. Zaborskaitės veikalai ir straipsniai). Lietuvių literatūros kritikos straipsnių rinkinius išleido rašytojai A. Baltakis, S. Geda, M. Martinaitis, V. Martinkus.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imta labiau domėtis Vakarų kritikos teorijomis. Išleista lietuvių literatūros kritikos veikalų (V. Kubiliaus Problemos ir situacijos 1990, K. Nastopkos Išsprūstanti prasmė 1991, V. Daujotytės-Pakerienės Tekstas ir kūrinys 1998, Esė apie poeziją ir esimą 2001, A. Tereškino Intymios erdvės, vieši gyvenimai: Kūnas, viešuma, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje 2002, Esė apie skirtingus kūnus: Kultūra, lytis, seksualumas 2007, V. Kukulo Didžiadvasių žodžių eros pabaiga 2004, J. Sprindytės, A. Peluritytės-Tikuišienės Senieji mitai, naujieji pasakojimai 2006 ir kitos profesionalių literatūrologų bei kritikų mėgėjų knygos). Prieš akademinės kritikos standartus sukilo kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai skelbta anoniminė kritika, siekusi atgaivinti kritiškumo funkciją.
L: Šiuolaikinės kritikos problemos Vilnius 1975; V. Kulbokas Lietuvių literatūrinė kritika tremtyje 2 t. Roma–Čikaga 1982–87; Egzodo literatūros atšvaitai: Išeivių literatūros kritika 1946–87 Vilnius 1989; E. Baliutytė Laiko įkaitė ir partnerė: Lietuvių literatūros kritika 1945–2000 Vilnius 2002; V. Daujotytė Lietuvių literatūros kritika 2007.
1245