Lietùvių mókslo draugjos bibliotekà, speciali lituanistinė biblioteka. Įkurta 1907 Vilniuje. Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1907 išleido atsišaukimą, kviečiantį aukoti knygų, rankraščių, laikraščių, kalendorių. Pirmieji aukotojai – J. Basanavičius (3500 tomų), J. Tumas‑Vaižgantas (414 tomų), E. Volteris (105 tomai), Birutės draugija Tilžėje (750 tomų), Vilniaus lietuvių ratelis (294 tomai), Rusijos mokslų akademija (45 tomai), Sankt Peterburgo universitetas (13 tomų), Žiburio ir Imperatoriškoji Rusijos geografų draugijos, Susivienijimas lietuvių Amerikoje ir kiti. 1908 Lietuvių mokslo draugijos bibliotekos fonduose buvo 7000, 1909 – 9000 knygų. 1909 knygas pradėta kataloguoti ir skirstyti į tris grupes: thracia, lituanica et prussica, medicina, t. p. gautas Vilniaus gubernatoriaus leidimas atidaryti skaityklą. Knygas tvarkė Lietuvių mokslo draugijos narys bibliotekininkas; pirmasis buvo A. Smetona (viename jo buto kambaryje kurį laiką saugotos knygos), kiti Lietuvių mokslo draugijos bibliotekos bibliotekininkai – J. Basanavičius, A. Bielinis, P. Karazija, J. Šlapelis. Parama bibliotekai laikyta garbės dalyku. 85 asmenys 1911 padovanojo daugiau kaip 1800 tomų: gydytojas F. Kauneckis perdavė S. Daukanto asmeninę biblioteką (563 tomai), Čikagos laikraščio Lietuva leidėjas A. Olšauskas atsiuntė savo leidinių, Užsienio lietuvių jaunuomenės sandora – Varpo, Ūkininko komplektus. 1912 Lietuvių mokslo draugijos biblioteka gaudavo 26 pavadinimų lietuviškus laikraščius, Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose einančios lietuviškos periodikos. 1915 turėjo apie 20 000, 1927 – 25 000 knygų. Biblioteka aptarnavo Lietuvių mokslo draugijos narius ir užsienio mokslininkus. Bendradarbiavo su 25 užsienio šalių mokslo įstaigomis, bibliotekomis, draugijomis, mainais gaudavo jų leidinių. Greta knygų fondo įsteigtas lietuvių rankraščių archyvas. Birutės draugija perdavė D. Poškos laiškus, jo ir A. Juškos žodynų rankraščius, J. Tumas‑Vaižgantas – M. Valančiaus susirašinėjimą su kunigu T. J. Dobševičiumi, K. Jauniaus gramatiką ir Mokslą dvasiškos iškalbos, A. Fromo-Gužučio dramų rankraščius, F. Bortkevičienė ir D. Šidlauskas – J. Biliūno laiškus. Archyvas plėtėsi, kaupta dokumentinė medžiaga, didžiausią jo dalį sudarė tautosakos rinkiniai. Sudaryta Folkloro komisija (nariai K. Grinius, E. Volteris, J. Basanavičius, J. Tumas‑Vaižgantas, A. Janulaitis) išleido atsišaukimą, raginantį rinkti tautosaką, užrašinėti dainas, melodijas, parengė leidinį Trumpa folkloro dalykams rinkti programa (1910). 1940 buvo sukaupta apie 16 300 dainų, 3794 pasakos, sakmės, padavimai, 32 374 mįslės, patarlės ir priežodžiai. Archyvą tvarkė M. Biržiška.
Lietuvių mokslo draugijos biblioteka dažnai keitė patalpas. Dėl nuolatinio kraustymosi daug spaudinių dingo. 1919 Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą biblioteka liko Vilniuje (1920 iš Aušros Vartų gatvės perkelta į A. Domaševičiaus namus Gimnazijos gatvėje). Valdžia nuolat darė kratas, konfiskuodavo rankraščius ir knygas, fondai nauja medžiaga nepasipildydavo. 1927 mirus J. Basanavičiui Lietuvių mokslo draugijos biblioteka kurį laiką neveikė. Lietuvių mokslo draugija knygoms tvarkyti pasamdė padėjėjus, įrengė J. Basanavičiaus muziejinį kambarį su jo baldais ir kitais daiktais, kuriuos paaukojo A. Domaševičius. 1927 biblioteka ir 1929 skaitykla vėl pradėjo veikti, įsteigtas abonementas. 1930 buvo 2387 nuolatiniai skaitytojai (iš jų 1530 moksleivių, 195 studentai). 1932 Lietuvių mokslo draugijos biblioteka ir J. Basanavičiaus muziejus perkraustyti į P. Vileišio namus (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) Antakalnyje. Fondai papildyti paaukotais spaudiniais, atvirukais, fotografijomis, paveikslais, kita. 1932 buvo 30 000, 1938 – 33 000 knygų. 1938 Lenkijos valdžia Lietuvių mokslo draugijos biblioteką uždarė. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, 1940 biblioteka perduota Lituanistikos institutui, 1941 – Lietuvos mokslų akademijai, 1945 – Lietuvių literatūros institutui. 1952 Lietuvių mokslo draugijos bibliotekos pagrindu įkurta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto biblioteka. 1990 reorganizavus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą į Lietuvių kalbos institutą ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, biblioteka liko bendra.