Lietuvių mokytojų sąjunga

Lietùvių mókytojų sjunga, profesinė mokytojų organizacija, veikusi 1925–1937 Vilniaus krašte. Būstinė buvo Vilniuje.

Įsteigimas

Vilniaus krašto lietuvių mokytojų I suvažiavimas įvyko 1922 12 28–29, jame dalyvavo 70 mokytojų ir buvo nutarta steigti Lietuvių mokytojų sąjungą. Steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1925 10 28, jame į Lietuvių mokytojų sąjungos centro valdybą išrinkti Paulina Tamulevičiūtė, B. Šickaitė, S. Matjošaitis, K. Čibiras.

Veikla

Lietuvių mokytojų sąjunga savo organizacijos reikalus aptardavo suvažiavimuose; iš viso jų sušaukta 16. Lietuvių mokytojų sąjunga turėjo nuolatinį atstovą Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto plenumo posėdžiuose.

Veikė Vilniaus krašte, Švenčionių, Valkininkų, Marcinkonių, Gervėčių, Ratnyčios, Dūkšto, Kabelių, Kalesninkų skyriai. Lietuvių mokytojų sąjungos centro valdyba siųsdavo į skyrius instruktorius, rengdavo parodomąsias pamokas, diskusijas pedagoginiais klausimais.

Lietuvių mokytojų sąjunga steigė skaityklas, bibliotekas (didžiausia Švenčionyse, prie jos veikė muziejus), draugijas, rengė paskaitas, vaidinimus, rinko tautosaką. Lietuvių mokytojų sąjungos centro valdybos nutarimu rinkta medžiaga Vilniaus krašto lietuvių mokyklų istorijai; jos dalis spausdinta periodinėje lietuvių spaudoje. 1927 įsteigta Pedagoginė sekcija mokytojų profesiniams klausimams nagrinėti, nuo 1932 prie Lietuvių mokytojų sąjungos veikė savišalpos kasa.

1925 buvo apie 200 narių, 1937 – 150.

1937 07 12 Lenkijos okupacinė valdžia Lietuvių mokytojų sąjungą uždarė.

Pirmininkai

Pirmininkai – P. Tamulevičiūtė, Henrikas Horodničius, V. Martinkėnas, J. Jankauskas, B. Untulis ir kiti.

mokytojų sąjunga