lietuvių papročiai ir šventės

lietùvių papročia ir šveñtės

Lietuvių senieji papročiai mažiau nei daugelio kitų Europos tautų paveikti krikščionybės ir atspindi daugiausia žemdirbių, gyvulių augintojų, bitininkų patirtį. Ikikrikščioniškieji lietuvių papročiai pagal kilmę siejasi su baltų religija ir mitologija.

Lietuvių ritualiniai papročiai susiję su laiku, kuriuo matuojami antropologinis, fenologinis (gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinių kasmečio pasikartojimo, fenologinis sezonas), agrarinis (žemės ūkio darbų) ir astronominis ciklai. Antropologinis ciklas apima žmogaus fizinę ir transcendentinę būtį. Jo svarbiausi tarpsniai – perėjimas į naują socialinę padėtį per įvairias žmonių bendrijas (šeimą, religinę, teritorinę, jaunimo ir moterų), po mirties – į transcendentinę mirusiųjų bendriją. Ritualais įteisinami nauji apeigose dalyvaujančiųjų ir įvesdinamojo į bendriją tarpusavio santykiai ir elgesys. Įvesdinimo apeigų veiksmai panašūs (pranešama apie naują narį, susirenka bendrija, įvesdinamasis prausiamas ar prausiasi, šukuojamas ar šukuojasi, pakerpami plaukai, velkasi naujais drabužiais, dovanojamas audeklas, įvesdinamasis pakeliamas į orą, sveikinamas su gėrimo taure, siunčiama ratu, valgoma mėsa); įvairiose vietovėse šiek tiek skyrėsi apeigų atlikimo būdas. Dažniausiai į bendrijas įvesdindavo vienas ar du asmenys, žinantys apeiginių veiksmų eilę ir jiems vadovaujantys.

sėja (20 a. pirma pusė, fotografas Antanas Tamošaitis; © Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus)

Lietuvių papročiai ir šventės apima: lietuvių šeimos švenčių papročius, lietuvių gimtuvių papročius, lietuvių gimdyvės ir kūdikio lankymo papročius, lietuvių krikštynų papročius, lietuvių pilnametystės papročius, lietuvių vestuvių papročius, lietuvių laidotuvių papročius, lietuvių kalendorinių švenčių papročius.

L: A. Vyšniauskaitė Lietuvių šeimos tradicijos Vilnius 1967; P. Dundulienė Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai Vilnius 1979, Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai ir apeigos Vilnius 1991, Senieji lietuvių šeimos papročiai Vilnius 1999 32005; J. Balys Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai Silver Spring 1986, Lietuvių kalendorinės šventės Vilnius 1993; B. Buračas Lietuvos kaimo papročiai Vilnius 1993; A. Vyšniauskaitė, R. Paukštytė, P. Kalnius Lietuvių šeima ir papročiai Vilnius 1993; Ž. Šaknys Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje Vilnius 1996; R. Paukštytė Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaime Vilnius 1999.

1995

lietuviai

aukštaičiai

žemaičiai

dzūkai

suvalkiečiai

Prūsijos lietuviai

pasaulio lietuviai

lietuvių tautos kilmė ir raida

lietuvių gyvensena

lietuvių tautiniai drabužiai

lietuvių valgiai

lietuvių tautosaka

lietuvių liaudies architektūra

lietuvių liaudies muzika

lietuvių liaudies choreografija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką