lietùvių pilnametỹstės papročia
Lietuvių jaunuolių brandos apeigos buvo atliekamos pagal kaimo bendrijos papročius, sulaukus pilnametystės. 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje subrendę jaunuoliai buvo įvesdinami į jaunimo bendriją, juos dažniausiai įvesdindavo jaunimo lyderis ar smarkesni vaikinai, muzikantas. Įrašomieji į bernus turėjo viešai įrodyti savo sugebėjimus – vikrumą, fizinį pajėgumą (peršokti per stalą, iškęsti smūgius), pavaišinti jaunimą (gėrimu). Merginas įvesdindavo vakarėlyje šokdindami. Tapę jaunimo bendrijos nariais jaunuoliai galėjo lankytis pasilinksminimuose (gegužinėse, atlaidų vakarėliuose, šokiuose, rengtuose po talkų), įvairiuose sambūriuose, vasarą – eiti į naktigones ir dalyvauti naktiniame merginų lankyme (viena archajiškiausių jaunimo pramogų). Seną apeigų kilmę rodo karūnavimo ir traukimo iš po kašiko papročiai; jaunesniajai seseriai per vestuves uždėjus nuotakos vainiką, ji įgydavo teisę lankytis jaunime ir tekėti (paprotys buvo paplitęs Rytų Lietuvoje).
lietuvių šeimos švenčių papročiai
L: A. Vyšniauskaitė Lietuvių šeimos tradicijos Vilnius 1967; P. Dundulienė Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai ir apeigos Vilnius 1991, Senieji lietuvių šeimos papročiai Vilnius 1999 32005; B. Buračas Lietuvos kaimo papročiai Vilnius 1993; A. Vyšniauskaitė, R. Paukštytė, P. Kalnius Lietuvių šeima ir papročiai Vilnius 1993; Ž. Šaknys Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pirmoje pusėje Vilnius 1996.
1995