Lietuvių–prancūzų draugija

Lietùvių–pranczų draugijà, iki 1928 Pranczų–lietùvių draugijà, visuomeninė organizacija, veikusi 1923–40.

Siekė plėtoti abiejų tautų kultūrinius santykius. Organizavo prancūzų kalbos ir literatūros kursus, paskaitas (jas skaitė J. Romains’as, M. Bedelis, L. Le Furas, A. de Maistré ir kiti), muzikos koncertus. 1937 minint Napoleono I žygio į Rusiją 125 metines Kauno karo ligoninėje buvo įmūryta paminklinė lenta, R. Schmittleinas išleido knygą Avec Napoléon en Lituanie (1937), skirtą lietuviškiems pulkams Napoleono I Didžiojoje armijoje. 1939 02 draugija surengė prancūzų moderniojo meno parodą. 1940 Lietuvos gimnazijose rengė prancūzų kalbos ir literatūros rašinių konkursus; jų laimėtojams Prancūzijos vyriausybė skyrė premijas. Taip pat teikė finansinę pagalbą Lietuvos gimnazijų prancūzų kalbos mokytojams, vykusiems pasitobulinti į Prancūziją. Draugija turėjo kelių tūkstančių tomų prancūzų literatūros biblioteką ir skaityklą su prenumeruojamais ar iš Prancūzijos ambasados gaunamais prancūziškais žurnalais.

Draugijoje veikė R. Schmittleinas, A. P. Prioult, M. Römeris, E. Turauskas, E. Turauskienė, S. Bačkis, P. V. Raulinaitis, P. Raulinaitienė, M. Urbšienė, M. Valušienė, K. Žalkauskienė, S. Daukša, V. Gustainis ir kiti prancūzų ir lietuvių kultūros veikėjai.

Lietuvių–prancūzų draugijos tradicijas tęsia 1989 įsteigta Lietuvos ir Prancūzijos asociacija.

2271