Lietùvių profèsorių ùžsienyje sjunga, organizacija, vienijusi iš Lietuvos po SSRS okupacijos pasitraukusius aukštųjų mokyklų dėstytojus.
Lietuvių profesorių užsienyje sąjunga įkurta 1947 05 03 Nürtingene (Vokietija). Steigiamajame suvažiavime dalyvavo daugiau kaip 100 į Vakarų Europą pasitraukusių Lietuvos mokslo darbuotojų iš trijų okupuotų zonų Vokietijoje (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos) ir VLIK skirtosios Laikinosios centrinės profesorių tarybos atstovai.
Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos tikslas buvo remti dėstytojus profesinėje veikloje, ginti jų reikalus, rūpintis lietuviškų aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų steigimu ir išlaikymu užsienyje, atstovauti Lietuvos profesūrai, globoti akademinį jaunimą, padėti jam eiti aukštąjį mokslą ir pasirengti profesūrai, remti lietuvių mokslinimąsi, kovoti dėl demokratinių principų įgyvendinimo tarptautiniuose santykiuose.
Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos nariai talkino Pabaltijo universitetui Hamburge ir Pinneberge, DP universitetui Miunchene, Nürtingeno Schwäbisch‑Gmündo ir Augsburgo aukštesniosioms technikos mokykloms, Aukštiesiems technikos, Hidrometrijos ir hidrologijos akademiniams kursams Kemptene (vadovas S. Kolupaila), dalyvavo Lietuvių tremtinių bendruomenės kultūrinėje veikloje, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centre, prisidėjo prie žinių apie emigracijai tinkamas šalis rinkimo, svarstė galimus emigracijos būdus ir kita. Prie Vokietijos aukštųjų mokyklų buvo paskirti Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos įgaliotiniai studentų reikalams, buvo tvarkomos Lietuvoje išeito mokslo įskaitos. Žymiausi Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos nariai: S. Dirmantas (pirmininkas), G. Galva, J. Grinius, A. Juozapavičius, S. Stankus, A. Šapoka, A. Vasiliauskas.
Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos pirmininkas Stasys Dirmantas
Lietuvių profesorių užsienyje sąjunga veikė iki 1948 (bylos perduotos Pasaulio lietuvių archyvui).
Dalis Lietuvių profesorių užsienyje sąjungos narių (G. Galva, A. Gylys, P. Jonikas, I. Šlapelis) 1950 02 18 įkūrė Lietuvos profesorių draugiją Amerikoje (būstinė Čikagoje; turėjo apie 100 narių), šios draugijos iniciatyva 1951 įkurtas Lituanistikos institutas.