lietùvių pulka, Lietùvių savanõrių divzija, Tėvỹnės apsaugõs rinktnė, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui daliniai.
Veikė 1944 vasarą ir rudenį Žemaitijoje. Jų pagrindas – 1944 04 Vietinės rinktinės štabo slaptai atkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Tikslas – vietos gyventojų karinė savisauga ir tvarkos palaikymas apskrityse. 1944 07 05 vėl prasidėjus SSRS kariuomenės puolimui, Rytų ir Šiaurės Lietuvos valsčių apsaugos būriai susitelkė Žemaitijoje. Pulkų pirmasis dalinys keturiolikos apsaugos būrių atstovų suvažiavimo buvo įsteigtas 07 29 Viekšniuose. Vadu išrinktas kapitonas I. Jatulis, štabo viršininku – kapitonas J. Čėsna, patarėju – kunigas daktaras J. Steponavičius. 08 02 iš nacių Vokietijos kariuomenės Šiaurės armijų grupės 9 armijos vado gavus leidimą kariškai organizuotis, dalinys pavadintas Pirmuoju lietuvių pulku; gynė fronto barą prie Ventos upės. 1944 09 Sedoje sudarytas Antrasis lietuvių pulkas, Telšiuose pradėta telkti trečiąjį.
Į lietuvių pulkus įstojo daugiau kaip 2000 savanorių. Siekta sudaryti Lietuvių savanorių diviziją ir perimti krašto apsaugą Žemaitijoje. Pulkų štabas Telšiuose leido laikraštį Lietuvos gynėjas (1944 07 18–09 19; išėjo 5 numeriai, redaktorius S. Miglinas). 1944 10 07 SSRS kariuomenė prie Sedos pralaužė Pirmojo lietuvių pulko pozicijas. Kautynėse žuvo apie 70 savanorių, apie 500 liko puolančios sovietinės kariuomenės užnugaryje ir grįžo į gimtinę, apie 1000 per Kuršių neriją pasitraukė į Rytų Prūsiją. Iš pasitraukusiųjų vokiečiai sudarė 8 statybos kuopas, kurias panaudojo įtvirtinimų prie Lomžos, Gdansko ir Liubeko statybai.
378