lietùvių šeimõs šveñčių papročia
Lietuvių šeimos švenčių papročiai yra susiję su antropologiniu ciklu, apimančiu žmogaus fizinę ir transcendentinę būtį. Jo svarbiausi tarpsniai – perėjimas į naują socialinę padėtį per įvairias žmonių bendrijas (šeimą, religinę, teritorinę, jaunimo, moterų), po mirties – į transcendentinę mirusiųjų bendriją. Ritualais įteisinami nauji apeigose dalyvaujančiųjų (šeimos, giminės, kaimynų, kitų kaimo bendruomenės narių) ir įvesdinamojo į bendriją (naujagimio, naujakrikšto, brandą pasiekusio jaunuolio, ištekančios, pagimdžiusios moters) tarpusavio santykiai ir elgesys. Įvesdinimo apeigų veiksmai panašūs (pranešama apie naują narį, susirenka bendrija, įvesdinamasis prausiamas ar prausiasi, šukuojamas ar šukuojasi, pakerpami plaukai, velkasi naujais drabužiais, dovanojamas audeklas, įvesdinamasis pakeliamas į orą, sveikinamas su gėrimo taure, siunčiama ratu, valgoma mėsa); įvairiose vietovėse šiek tiek skyrėsi apeigų atlikimo būdas. Dažniausiai į bendrijas įvesdindavo vienas du asmenys, žinantys apeiginių veiksmų eilę ir jiems vadovaujantys.
lietuvių gimdyvės ir kūdikio lankymo papročiai
lietuvių pilnametystės papročiai
L: A. Vyšniauskaitė Lietuvių šeimos tradicijos Vilnius 1967; P. Dundulienė Senieji lietuvių šeimos papročiai Vilnius 1999 32005; A. Vyšniauskaitė, R. Paukštytė, P. Kalnius Lietuvių šeima ir papročiai Vilnius 1993.