Lietùvių tautósakos archỹvas, Tautósakos archỹvas, didžiausia ir seniausia Lietuvoje tautosakos fondų saugykla, esanti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (iki 1990 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) Vilniuje.
Lietuvių tautosakos archyve 21 a. pradžioje saugoma Lietuvių mokslo draugijos (apie 70 000 vienetų kūrinių), Lietuvių tautosakos archyvo (apie 400 000 vienetų kūrinių), Vilniaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto studentų surinkta medžiaga bei asmeninės žymių folkloro rinkėjų kolekcijos: Z. Slaviūno (virš 20 000 vienetų), S. Paliulio (virš 15 000), J. Dovydaičio (45 stambūs teminiai rinkiniai, 350 sąsiuvinių, 1243 magnetinės juostos, kuriose užfiksuota daugiau kaip 100 000 vienetų įvairių žanrų tautosakos kūrinių, 800 000 vienetų fotojuostų, B. Uginčiaus iššifruotos melodijos ir kita), Juozo Būgos (virš 2000 vienetų), J. Balio, R. Kauniečio ir kitų tautosakos rinkėjų kolekcijos. Iš viso Lietuvių tautosakos archyve yra saugoma apie 9700 rinkinių, juose – virš 2 000 000 vienetų kūrinių. Seniausias turimas rankraštis – iš 1800, nuotrauka – 1907, garso įrašai voleliuose – 1908, plokštelėse – 1935 metų.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto interjeras – dainų katalogo spintos (1965)
Tautosakos archyvo fondų ištakomis galima laikyti Lietuvių mokslo draugijos įkūrimą ir veiklą Vilniuje; jos pirmininkas J. Basanavičius ir kiti nariai skatino visuomenę rinkti tautosaką. Pirmieji lietuvių liaudies melodijų įrašai padaryti fonografu 1908–12. Lietuvos mokslo draugija sukaupė apie 72 000 tautosakos užrašymų. Šiuose fonduose saugomi J. Basanavičiaus, S. Daukanto, A. Baranausko, M. Valančiaus, G. Petkevičaitės‑Bitės, J. Tumo‑Vaižganto, L. Ivinskio ir kitų sudaryti tautosakos rinkiniai.
Vilniaus krašto okupacijos metais (1920–39) nepaisant įvairių valdžios ribojimų Lietuvių mokslo draugija tęsė savo veiklą ir toliau rinko tautosaką, bet sukauptiems Lietuvių mokslo draugijos fondams tapus nebepasiekiamiems nepriklausomos Lietuvos mokslininkams, 1930 V. Krėvė, B. Sruoga ir M. Biržiška Kauno universiteto Humanitariniame fakultete įkūrė Tautosakos komisiją (1930–35), kuri oficialiai rūpinosi tautosakos rinkimu, tvarkymu ir skelbimu. 1934 buvo įsteigta Komisija tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti (1934–35). 1935 šios komisijos buvo sujungtos ir pavadintos Lietuvių tautosakos archyvu (1935–39), kuriam vadovavo J. Balys. Archyve dirbo Z. Slaviūnas, J. Čiurlionytė, Juozas Jurga ir kiti. Buvo leidžiamas mokslinis leidinys Tautosakos darbai (7 t., 1935–1940), išleistas metodinis leidinys Tautosakos rinkėjo vadovas (1936, 1940), Lietuvių tautosaka (t. 1, 1940). Nuolat organizuotas tautosakos rinkimas visoje Lietuvoje (1938 gauta 80 000 tautosakos kūrinių).
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai prie dainų katalogo (iš kairės: Z. Puteikienė, V. Barauskienė, E. Mažulienė, P. Jokimaitienė, B. Kazlauskienė. 20 a. antra pusė. Nuotrauka gauta iš Jurgio Dovydaičio)
1939 Lietuvių tautosakos archyvas buvo prijungtas prie naujai įsteigto Lituanistikos instituto, o tais pačiais metais Lietuvai atgavus Vilnių, Lituanistikos institutas perkeltas į Vilnių, jam perduoti Lietuvių mokslo draugijos fondai.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1941 Lietuvių tautosakos archyvo ir Lietuvių mokslo draugijos turtas atsidūrė naujai įkurtos Lietuvos SSR mokslų akademijos žinioje (Etnografijos institute, po II pasaulinio karo – Istorijos institute). Šiuos fondus sujungus, visa tautosakinė medžiaga sudarė apie 0,5 milijono vienetų. Po II pasaulinio karo, siekiant išvengti okupacinės valdžios kišimosi ir galimo medžiagos sunaikinimo, Lietuvių tautosakos archyvas pervadintas į Lietuvių tautosakos rankraštyną. 1952 jis perduotas Lietuvių kalbos ir literatūros institutui.
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas padalytas į dvi institucijas: Lietuvių kalbos institutą ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą. Lietuvių tautosakos rankraštynas tapo integralia pastarojo dalimi. 2021 minint Archyvų metus Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslo tarybos sprendimu Lietuvių tautosakos rankraštynui buvo grąžintas istorinis Lietuvių tautosakos archyvo pavadinimas.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai prie dainų katalogo (iš dešinės: Konstantas Algirdas Aleksynas, Kazys Grigas, Leonardas Sauka, Norbertas Vėlius. 20 a. antra pusė)
3272
3271