lietuvių tautosakos pateikėjai

lietùvių tautósakos pateikjai

tautosakos pateikėja R. Sabaliauskienė

Žinių apie lietuvių tautosakos pateikėjus yra tik nuo 19 amžiaus. Iš pradžių tai buvo atsitiktiniai duomenys apie pasakotojus ar dainininkus, tik A. Juškos ir J. Juškos dainų rinkiniuose minima apie 100 dainininkių, pateikiama duomenų apie jų socialinę padėtį, tautybę, išsilavinimą; viena žymiausių – Bakšaitienė nuo Veliuonos, padainavusi 410 dainų. 19 amžiaus šaltiniuose paminėta tik keletas pasakotojų, pvz., V. Bakutis, pasekęs pasakų M. Davainiui‑Silvestraičiui, t. p. pats rinkęs tautosaką. 19 amžiaus pradžioje lietuvių tautosakos rinkėjai daugiausia domėjosi dainų pateikėjais, labiausiai išgarsėjo Šiaurės Lietuvos dainininkės, sutartinių giedotojos (O. Smilgienė nuo Biržų padainavo 403 dainas, iš jų 186 sutartines; daug dainų padainavo V. Našlėnienė, E. Zaukienė, A. Žiūkienė). Apie pateikėjus paskelbta ir straipsnių spaudoje (pvz., J. Balio apybraiža apie dainininkę K. Skrebutėnienę nuo Tverečiaus).

21 a. pradžioje žinoma keli šimtai žymesnių liaudies dainininkų, pasakotojų. Žinių apie juos pateikiama lietuvių tautosakos rinkinių įvadiniuose straipsniuose, periodinėje ir mokslinėje spaudoje. Daugiausia yra dainų pateikėjų, ypač dzūkų. Didelė dalis medžiagos apie žymesnius dainininkus pateikiama knygų serijoje Aš išdainavau visas daineles (3 kn. 1985, 1988, 1997). Atskiromis knygomis išleistos žymių dainininkų tautosakos ir kūrybos rinktinės: dzūkų – J. Jurkonienės Druskininkų dainos (1972), A. Čepukienės Oi tu kregždele (1973), P. Zalansko Čiulba ulba sakalas (1983, papildytas leidimas su kompaktine plokštele 2008), R. Sabaliauskienės Atbėga elnias devyniaragis (1986), pasvalietės O. Bluzmienės Linelius roviau, dainavau (1990). Kaip atskiri dainynėliai paskelbtos E. Kuzavinienės‑Zaukaitės, švenčioniškės A. Karmonienės, suvalkiečių A. Kazlauskienės ir A. Prakapienės, M. Aleksynienės nuo Prienų, dzūkės A. Žuraulienės, žemaitės J. Ramanauskaitės ir kitų padainuotos dainos. 2003 pradėta leisti kompaktinių plokštelių serija Dainų karaliai ir karalienės.

tautosakos pateikėja O. Bluzmienė

Lietuvių liaudies pasakotojais labiau domėtis pradėta tik 20 a. antroje pusėje. Kaip geri pasakotojai dažniausiai minimi žemaičiai (pvz., V. Kavaliauskienė nuo Raseinių, S. Savickaitė nuo Telšių, J. Tarvainis iš Sedos, itin daug padavimų ir pasakojimų pateikė A. Šleinys nuo Barstyčių, A. Lapinskas nuo Žarėnų ir kiti). Iš aukštaičių, suvalkiečių ir dzūkų pasakotojų gausiausia medžiagos pateikė J. Papartis nuo Vilkaviškio, S. Bandzevičius iš Žaslių apylinkės, sakmių pasakotojas L. Dubaka iš Ignalinos rajono, L. Šilabritienė nuo Dieveniškių, pasakotoja ir dainininkė M. Šaržantaitė nuo Šalčininkų. Daugiausia pasakų yra pasekęs V. Češkevičius nuo Seinų (apie 500 tekstų).

2872