lietuvių tautosakos rinkimas ir skelbimas

lietùvių tautósakos rinkmas ir skelbmas

I. Žilienė užrašo A. Čaplikienės pasakas (2002, Subartonys)

Ankstyviausių fragmentiškų žinių apie lietuvių folklorą yra 14 a.–17 a. pradžios raštuose; dalies žinių patikimumas ar kūrinių sąsajos su tradicija mokslininkų nenustatyta. 17 a. pabaigos–18 a.kalbiniuose veikaluose cituojama autentiškų trumpųjų pasakymų (J. Brodovskio sudarytame Vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių žodyne / Lexicon Germanico‑Lithvanicum et Lithvanico‑Germanicum yra apie 1000 priežodžių ir apie 100 mįslių), dainų (P. Ruigys veikale Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas 1747 pirmą kartą paskelbė 3 lietuvių liaudies dainas, t. p. patarlių, priežodžių, mįslių); čia tautosaka pateikiama pirmiausia kaip autentiški kalbos pavyzdžiai.

Pačia liaudies kūryba susidomėta ir folkloro kūrinius, kaip savitos kultūros apraiškas, imta užrašinėti tik 19 a. pirmoje pusėje. 19 amžius laikomas aktyviausiu tautosakos rinkimo ir skelbimo laikotarpiu. M. L. Rėza paskelbė pirmąjį liaudies dainų rinkinį Dainos (išspausdinta 85 dainų tekstai ir 7 melodijos; dainas užrašinėjo ir siuntė Mažosios Lietuvos įvairių parapijų kunigai, mokytojai ir kiti). Tautosaką, dažniausiai dainas, ėmė skelbti ir kiti Lietuvos kultūros veikėjai (S. Stanevičiaus rinkinys Dainos žemaičių 1829, S. Daukanto rinkinys Dainės žemaičių 1846), kitų tautų mokslininkai, tyrinėjantys lietuvių kalbą (1853 lietuvių ir vokiečių kalba išleistas G. H. F. Nesselmano rinkinys Lietuvių liaudies dainos / Littauische Volkslieder, jame pateikta 410 dainų ir 55 melodijos, 1857 išėjo A. Schleicherio knyga Lietuvių skaitiniai ir žodynas / Litauisches Lesebuch und Glossar, ji laikoma pirmuoju visų pagrindinių lietuvių tautosakos žanrų pavyzdžių rinkiniu). Šiuo laikotarpiu išskirtini A. Juškos darbai – jis užrašė apie 7000 dainų ir apie 200 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas; svarbiausius užrašymus paskelbė knygose Lietuviškos dainos (3 t. 1880–82), Lietuviškos svotbinės dainos (2 t. 1883), Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių (1880). Pirmąjį pasakų rinkinį 1835 sudarė S. Daukantas (Pasakos masių, išleista 1932), pirmąjį patarlių ir priežodžių rinkinį Lietuvių liaudies priežodžiai (Przysłowia ludu litewskiego) 1840 paskelbė L. A. Jucevičius.

19 a.–20 a. pradžioje lietuvių folkloro kūrinius užrašinėjo ir skelbė M. Valančius, L. Ivinskis, A. Baranauskas, M. Davainis-Silvestraitis ir kiti, t. p. lietuvių kalba ir kultūra domėjęsi kitų tautų mokslininkai (J. A. Karłowiczius, A. Leskienas, K. F. Chr. Brugmannas, F. Fortunatovas, V. Milleris). Chr. Bartschas parengė ir išleido liaudies dainų rinkinį Dainų balsai. Melodieen litauischer Volkslieder… (2 t. 1886–89), jame pateikė 452 lietuvių liaudies dainų melodijas – tai didžiausias lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys, išleistas 19 amžiuje.

20 a. pirmaisiais dešimtmečiais, ypač po spaudos draudimo panaikinimo (1904) kiek pagerėjus kultūrinės veiklos sąlygoms, suaktyvėjo tautosakos mokslas. 1907 J. Basanavičiaus iniciatyva Vilniuje įsteigus Lietuvių mokslo draugiją buvo parengta pirmoji tautosakos rinkimo programa, pradėtas naudoti fonografas, imta leisti tęstinį leidinį Lietuvių tauta (redaktorius J. Basanavičius), jame skelbti ir lietuvių tautosakos mokslo darbai.

L: Lietuvių tautosakos apybraiža Vilnius 1963; A. Jonynas Lietuvių folkloristika: iki XIX amžiaus Vilnius 1984; A. R. Niemi Lituanistiniai raštai / sud. ir vert. S. Skrodenis Vilnius 1996.

1797