lietuvių tradicinės gyvenvietės
lietùvių tradcinės gyvénvietės
Seniausios kaimo gyvenviečių formos Lietuvoje nėra tiksliai žinomos. 16 a. jau vyravo iš mažų padrikų kaimelių susiklostę nedideli kupetiniai kaimai ir užvaldytuose nenaudojamuose žemės plotuose susikūrę vienkiemiai (vienkieminis kaimas) Kaimelių branduolys buvo aiškaus plano neturinti sodybų grupė, prie jos jungėsi labiau nutolę vienkiemiai. Kupetiniai kaimai iki 20 a. vyravo Žemaitijoje, nes čia buvo daugiausia laisvųjų žmonių – bajorų; vėliau šiame regione įvyko mažiausiai žemės reformų.
Liaudies buities muziejaus ekspozicija (Žemaitijos sektorius)
16 ir 20 a. žemės reformos pakeitė kaimo ir sodybų struktūrą. Vakarų Europos pavyzdžiu 16 a. Lietuvoje kūrėsi gatviniai kaimai. Pagal 1557 Valakų reformos nuostatus panaikintas netvarkingas žemės valdymas ir įvesta bendra visiems kaimams trilaukė sistema (pūdymas, žiemkenčiai, vasarojus), valstiečių sodybos sukeltos į suplanuotus gatvinius rėžinius kaimus. Daugiausia gatvinių kaimų susikūrė Aukštaitijoje, čia buvo daugiau didelių dvarų ir baudžiavinių valstiečių. Kaimus vidutiniškai sudarė 20–25 ūkiai (didžiausius 40–50, mažiausius 4–5 ūkiai). Matuojant žemę rėžiais likdavo prie kaimų nepriskirtų dirbamosios žemės plotų, juose kūrėsi vienkiemiai, vadinami užusieniais (zastenkais). Tokie vienkiemiai dažnai formavosi prie rėžiais pertvarkytų bajorkaimių. Maži padrikieji kaimai susiklostė iš vienos sodybos, jie neturėjo aiškaus plano, trobesiai statyti bendroje kaimui priklausančioje teritorijoje. Daugiausia tokių kaimų susikūrė 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje Dzūkijos ir Aukštaitijos giriose.
Nuo 1820 naikinant rėžinę ūkio laukų sistemą Užnemunės kaimai Suvalkijoje pradėti skirstyti į vienkiemius, kurie dažniausiai sudarydavo dvi sodybų linijas; susiklostė vienkieminiai linijiniai kaimai.
Reformomis siekta sukurti pažangesnę, našesnę vienkiemių sistemą. Kaimų skirstymą į vienkiemius paspartino 1906 ir 1922 žemės reformos. Iki 1939 beveik visi kaimai buvo perdalyti, apie trečdalis sodybų liko išretėjusiose kaimavietėse. 20 a. 3–4 dešimtmetyje vienkiemiai planuoti racionaliai, kompaktiškai, trobesiai dėstyti apie keturkampį kiemą, sodyboje sumažėjo pastatų, namo planas įgavo beveik kvadrato formą (tapo panašus į miestietiškąjį). SSRS okupacijos metais ūkiai buvo naikinami (sunaikinta 95 % sodybų), valstiečiai sukelti į naujai suformuotas kolūkių gyvenvietes.
L: Lietuvių liaudies menas: Architektūra 2 kn. Vilnius 1957–65; Lietuvių liaudies architektūra 2 t. Vilnius 1965–68; I. Butkevičius Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos Vilnius 1971; K. Šešelgis, M. Urbelis Maži padriki kaimai Lietuvos TSR nacionaliniame parke Vilnius 1980; P. Galaunė Lietuvių liaudies menas Vilnius 1988; K. Šešelgis Pietryčių Lietuvos gatviniai kaimai Vilnius 1988, Savaimingai susiklostę kaimai Vilnius 1988, Gatviniai ir vienkieminiai Aukštaitijos kaimai Vilnius 1998.
1347
Lietuvos medinės dvaro sodybos
lietuvių tradiciniai visuomeniniai pastatai
lietuvių liaudies architektūra
lietuvių liaudies medinė sakralinė architektūra