lietùvių tradciniai visuomenniai pastata. Lietuvių liaudies architektūros tradicija būdinga visuomeniniams pastatams – užvažiuojamiesiems ir užeigos namams – smuklėms (karčemoms), parapijos namams, pradžios mokykloms ir kitiems. Smuklės paplito 14–19 a., jos statytos kas 2–5 km prie pagrindinių kelių, patogiose, gerai apžvelgiamose vietose, didesnių kaimų pakraščiuose, miesteliuose prie rotušės arba turgaus aikštės. Jos buvo 2 tipų: užeigos namai su užkandinėmis (kartais ir nakvynės) patalpomis (dažniausia statytos miesteliuose) ir užvažiuojamieji namai su užkandinėmis, nakvynės patalpomis, tvartais, vežiminėmis. Buvo ilgo stačiakampio, kryžiškojo, kampinio (L formos) arba stačiakampio su uždaru kiemu plano, labiausiai paplitusios vieno korpuso, kompaktiško, ilgo stačiakampio plano (12–15,5 × 25–30 metrų). Gyvenamosios dalies planas panašus į dvigalio namo su priemenėmis ir kaminu – virene – centre. Viename gale gyveno smuklininko šeima, kitame buvo svečių kambariai ir maitinimo patalpos. Užkandinėje pasieniais stovėjo platūs suolai (ant kurių buvo miegama), kėdės, centre – keli ilgi stalai. Ties gyvenamąja dalimi būdavo įrengiama atvira galerija su kolonomis. Smuklės architektūroje vyravo pusvalmis arba keturšlaitis stogas (jis sudarė apie 3/4 pastato aukščio). Stogai daryti su papildomomis statramsčių eilėmis, dažniausia dengti malksnomis, skiedromis, lentelėmis, rečiau šiaudais, nendrėmis. Gyvenamoji dalis statyta iš apvalių pušinių arba eglinių rąstų, kampuose kertėmis arba sąsparomis sunertų tašytų sienojų. Rečiau sienos drėbtos iš molio arba naudotos įvairios medžiagos: plytos, akmuo, molis. Vežiminė nebuvo šildoma, todėl sienoms dažnai naudota karkasinė arba stulpinė konstrukcija. Stulpai būdavo mediniai arba plytų, akmenų mūro. Tarpai tarp stulpų užpildyti rąstais, pusrąsčiais, lentomis, moliu. Monumentalių tūrių, raiškių siluetų smuklės išsiskyrė iš kitų kaimų ir miestelių pastatų. Jų architektūrą iš dalies veikė europiniai stiliai: barokas, klasicizmas, romantizmas. Senosioms 18 a. karčemoms būdingi barokiniai laiptuoti, laužyti stogai, masyvūs profiliuoti karnizai ir apvadai. Klasicizmas paveikė pagrindinių fasadų portikų formas, gotikos architektūros bruožai ryšku smailiomis nišomis suskaidytuose frontonuose, langų formose, akmenų ir plytų mūras būdinga romantizmui.
L: Lietuvių liaudies menas: Architektūra 2 kn. Vilnius 1957–65; Lietuvių liaudies architektūra 2 t. Vilnius 1965–68.
1347
Lietuvos medinės dvaro sodybos
lietuvių liaudies architektūra
lietuvių liaudies medinė sakralinė architektūra
lietuvių tradiciniai gamybiniai statiniai