Lietuvõs administrãcinis teritòrinis suskrstymas
Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas įvairiais laikotarpiais kito. Pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo kunigaikštystės. 14 a. antroje pusėje pradėtos kurti seniūnijos, 15 a. – apskritys (pavietai; Lietuvos apskritys). 1413 pagal Lenkijos pavyzdį įkurtos dvi pirmosios vaivadijos – Vilniaus ir Trakų. Po Liublino unijos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos. Rusijai atitekusi Abiejų Tautų Respublikos teritorija pagal to meto Rusijos tvarką buvo skirstoma į gubernijas ir generalgubernatorijas. 1918 02 16 nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje 1919 07 buvo įteisintos apskritys. Jos susikirstytos į valsčius, pastarieji – į seniūnijas. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo apskritys, valsčiai ir apylinkės. 1950 06 panaikinus apskritis Lietuva suskirstyta į 4 sritis ir 88 rajonus. 1959–72 buvo įvykdyta administracinio teritorinio suskirstymo reforma, išskirti respublikinio pavaldumo miestai. Lietuvai 1990 03 atkūrus nepriklausomybę 1994 08 06 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, pagal kurį Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių, kurias sudaro 60 savivaldybių, jos suskirstytos į 548 seniūnijas, šios – į 3187 seniūnaitijas (2018).
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas
Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1915)
Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas 1918–1940
Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas
Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas po nepriklausomybės atkūrimo