Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas Rusijos imperijos valdymo metais (1795–1915)

Lietuvõs administrãcinis teritòrinis suskrstymas Rùsijos impèrijos vadymo mẽtais (1795–1915)

18 a. pabaigoje, per Abiejų Tautų Respublikos padalijimus, Rusijai atitekusi teritorija buvo skirstoma pagal to meto Rusijos tvarką (gubernija, generalgubernatorija). Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo 1772 iš Rusijos imperijai atitekusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių – Livonijos, Polocko (nuo Dauguvos upės), Vitebsko, Mstislavlio vaivadijų ir Minsko vaivadijos rytinės bei šiaurės rytų dalies – sudarytos Pskovo (vėliau pervadinta Polocko, paskui Vitebsko) ir Mogiliavo gubernijos. 1796 Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos sujungtos į Baltarusijos guberniją, 1801 ši padalyta į Baltarusijos Mogiliavo ir Baltarusijos Vitebsko gubernijas (nuo 1840 Mogiliavo ir Vitebsko gubernijos).

https://s.vle.lt/maps/vle-2022/?mapid=lietuvos_sienu_kaita_5

Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 iš Minsko, dalies Vilniaus, Naugarduko bei Lietuvos Brastos vaivadijų sukurta Minsko gubernija. 1795 po Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių pateko į pertvarkytą Minsko guberniją. Likusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės (Žemaičių seniūnija, dalis Trakų, Vilniaus, Naugarduko, Lietuvos Brastos vaivadijų) 1796 padalytos į Vilniaus ir Slanimo gubernijas, sudariusias Lietuvos generalgubernatoriją. 1797 jos sujungtos į Lietuvos guberniją, kuri 1801 vėl padalyta į Lietuvos Vilniaus (Vilniaus, Trakų, Kauno, Raseinių, Telšių, Šiaulių, Upytės, Vilkmergės – dabartinė Ukmergė, Breslaujos, Užnerio, Ašmenos apskritys) ir Lietuvos Gardino (Gardino, Valkavisko, Pružanų, Lietuvos Brastos, Kobrino, Slanimo, Naugarduko, Lydos apskritys) gubernijas. 1819 Palanga ir jos apylinkės iš Vilniaus gubernijos buvo perduotos Kuršo gubernijai. 1835–39 Vilniaus gubernijos administracinės reformos metu buvo panaikinta Trakų apskritis, jos teritorija padalyta tarp Vilniaus ir Kauno apskričių. 1840 iš Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijų pavadinimo išbrauktas Lietuvos vardas. 1843 iš dalies Vilniaus gubernijos apskričių sukurta Kauno gubernija. Lietuviškoji Užnemunė (dalis Žemaičių seniūnijos ir Trakų vaivadijos) 1795–1807 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–13 Varšuvos hercogystei. Nuo 1815 buvo Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos (nuo 1837 – gubernijos), sudarytos iš Augustavo, Kalvarijos, Lomžos, Marijampolės, Seinų apskričių (apygardų), dalis. 1867 iš šiaurinės Augustavo gubernijos dalies sukurta Suvalkų gubernija. 1843–1914 Vilniaus, Kauno ir Suvalkų (nuo 1867) gubernijų apskritys išvardytos lentelėje. Po 1861 apskritys suskirstytos į valsčius, Augustavo (Suvalkų) gubernijoje vadintus gminomis.

Per Pirmąjį pasaulinį karą (1914–18) Vokietijai okupavus Lietuvą 1915 buvo įkurtas naujas administracinis darinys – Oberostas. Jį sudarė 6 sritys – Białystoko (Balstogės), Gardino, Kuršo, Lietuvos, Suvalkų, Vilniaus. Žemėlapis.

1

*Dysnos ir Vileikos apskritys iš Minsko gubernijos perduotos Vilniaus gubernijai

**Lydos apskritis iš Gardino gubernijos perduota Vilniaus gubernijai

***Trakų apskritis Vilniaus gubernijoje atkurta 1842 (1839 buvo panaikinta)

Lietuvos valstybės sienų kaita

1470

Lietuvos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas 1918–1940

Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas

Lietuvos Respublikos administracinis teritorinis suskirstymas po nepriklausomybės atkūrimo