Lietuvõs advokatūrà, 1992–2005 Lietuvõs advokãtų tarýba, nepriklausoma advokatų benduomenę vienijanti, koordinuojanti, atstovaujanti, prižiūrinti ir advokatų savivaldą įgyvendinanti institucija. Yra Vilniuje. Priklauso visi Lietuvos advokatai (2022 pradžioje jų buvo 2248).
Veikla ir pagrindinės institucijos
Lietuvos advokatūros tikslas – efektyviai organizuoti advokatūros veiklą ir užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugos ir teisinės gynybos kokybę, prieinamumą, prisidėti prie žmogaus teisių užtikrinimo teisės aktų leidyboje, plėtoti visuomenės teisinį švietimą ir nemokamą teisinę pagalbą. Lietuvos advokatūros pagrindinės funkcijos: koordinuoti ir kontroliuoti advokatų veiklą, atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose, rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais, organizuoti advokatų kvalifikacijos tobulinimą, koordinuoti advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Lietuvos advokatūros emblema
Lietuvos advokatūros pagrindinės institucijos – Visuotinis advokatų susirinkimas (aukščiausia institucija, šaukiama kartą per metus ir yra teisėta, jei dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą), Advokatų taryba (kolegiali valdymo institucija, ją sudaro 11 narių, renkamų 4 metams), Advokatų garbės teismas (nagrinėja advokatų drausmės bylas, sudaro 5 nariai – 3 narius renka Visuotinis advokatų susirinkimas, 2 skiria teisingumo ministras, visų kadencija 4 metai), revizijos komisija (finansinės veiklos priežiūros institucija, renkama 4 metams). Visuotinio advokatų susirinkimo ir Advokatų tarybos sprendimams įgyvendinti taryba prireikus gali sudaryti komitetus ir laikinąsias komisijas.
Narystė tarptautinėse organizacijose
Nuo 1992 Lietuvos advokatūra yra Tarptautinės advokatų asociacijos (International Bar Association, IBA), nuo 2004 – Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų tarybos (The Council of Bars and Law Societies of European Union, CCBE) narė.
Lietuvos advokatūros istorija
1918 12 03 (kasmet gruodžio 3-ąją minima Lietuvos advokatūros diena, nuo 2013 ji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą) iš Vokietijos okupacinės valdžios perėmus teismus, pradėjo veikti ir advokatūra. 1920 12 05 išrinkta Prisiekusiųjų advokatų taryba, 1921–1933 ji veikė pagal 1919 teisingumo ministro pasirašytą aplinkraštį numeris 5 Apygardos teismams, taikos teisėjams, teismo tardytojams, valstybės gynėjams ir notarams, kuriuo palikta galioti Rusijos imperijos nustatyta advokatūros veiklą reglamentuojanti tvarka. 1933–1940 Advokatų tarybos veiklą reglamentavo Teismų santvarkos įstatymas.
Sovietinės okupacijos metais Advokatų taryba buvo pertvarkyta pagal SSRS advokatūros 1939 nuostatus. 1946 įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos advokatų kolegijos narių susirinkimas, kuriame buvo išrinktas prezidiumas ir revizijos komisija. Vėliau Lietuvos advokatų kolegija veikė pagal 1961 LSSR advokatūros nuostatus (1980 jie pakeisti). Atkūrus nepriklausomybę buvo priimtas pirmasis Advokatūros įstatymas (1992), kuriame numatyta nauja institucija – Lietuvos advokatų taryba. 2005 ši taryba pertvarkyta į Lietuvos advokatūrą pagal 2004 Advokatūros įstatymą. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Advokatūros įstatymas (2004), Lietuvos advokatų etikos kodeksas (2005), Lietuvos advokatūros įstatai (2006) ir kiti teisės aktai.
advokatų eisena Vilniuje (2019)
Pirmininkai
Lietuvos advokatūros pirmininkai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: Kęstutis Lipeika (1992–1998), K. Motieka (1999–2002), Rimas Andrikis (2002–08), Leonas Virginijus Papirtis (2008–14), I. Vėgėlė (2014–22), Mindaugas Kukaitis (nuo 2022).
Lietuvos advokatų taryba
2271