Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga

Lietuvõs akljų ir silpnarẽgių sjunga, Akljų ir silpnarẽgių sjunga, Lietuvos visuomeninė organizacija, kuri rūpinasi žmonių su regėjimo negalia reabilitacija, įdarbinimu, kultūrine veikla, poilsiu. Vienija daugiau kaip 6000 sutrikusio regėjimo žmonių, iš jų apie 1500 neregių, globoja apie 15 000 Lietuvos gyventojų (2020).

Struktūra ir veikla

Aklųjų ir silpnaregių sąjunga turi 49 filialus, yra keturių aklųjų socialinių įmonių (Liregus, įkurta 1944, Vilniuje, Aksida, įkurta 1953, Šiauliuose, Regseda, įkurta 1959, Klaipėdoje, Kregis, įkurta 2010, Kaune) ir dar aštuonių juridinių vienetų steigėja. Sąjunga nuo 1959 leidžia žurnalą Mūsų žodis (aklųjų raštu ir paprastąja spauda), informacinius leidinius, neregių literatų knygas ir kita. 1991 Lietuvos aklųjų biblioteka (įkurta 1966) su garso įrašų studija (įkurta 1962) tapo valstybinės reikšmės. Nuo 1991 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga yra Europos aklųjų sąjungos, nuo 1992 Pasaulio aklųjų sąjungos, nuo 2001 Lietuvos neįgaliųjų forumo narė. 2004–16 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių veikėjas E. Žakaris buvo Seimo narys (pirmasis neregys Lietuvos parlamente).

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos logotipas

Istorija

1926 07 24 įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. 1930–40 veikė pavadinimu Lietuvos akliesiems globoti draugija (veikė Kaune), 1944–89 Lietuvos aklųjų draugija, nuo 1989 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (veikia Vilniuje).

Pirmininkai

Pirmininkai: Petras Šestakauskas (1926–30), Stasė Šakenienė (1930–40), A. Jonynas (1944–1951 08, 1952–54, 1962–63), Mykolas Poznanskas (1951 08–1952 02, 1963–86), Antanas Baltramiejūnas (1952 02–09), Pranas Lukoševičius (1954–55), Antanas Grigutis (1955–62), Juozas Dzidolikas (1987–92), Osvaldas Petrauskas (1992–2010), Sigitas Armonas (nuo 2010).

1091

-LASS; -Lietuvos aklųjų sąjunga; -Lietuvos akliesiems globoti draugija; -Lietuvos aklųjų draugija; -aklieji