Lietuvõs añtstolių rmai, antstolių profesinės savivaldos susivienijimas. Būstinė Vilniuje. Įkurti 2003.
Veikla
Vienija visus antstolius (2019 buvo 113 narių), koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą, atstovauja jų interesams valstybinės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose, rengia teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikia juos Teisingumo ministerijai, organizuoja antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą, teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarko antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą ir kita.
Pagrindinės institucijos
Lietuvos antstolių rūmų pagrindinės institucijos: Antstolių susirinkimas (šaukia prezidiumo pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus) ir prezidiumas (sudaro 5 nariai, renkami susirinkimo 4 metams). Apygardų teismų veiklos teritorijose įsteigti Lietuvos antstolių rūmų padaliniai – apygardų skyriai (Lietuvos antstolių rūmų atstovai apygardose 4 metų kadencijai renkami Antstolių susirinkime). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas, kurį sudaro 5 nariai (2 renkami visuotiniame susirinkime, 2 skiria teisingumo ministras, 1 – Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; visi 4 metams, ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės). Veikia Revizijos komisija (sudaro pirmininkas ir 4 nariai, renkami susirinkimo 4 metams).
Veiklą reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Antstolių (2003), Asociacijų (2004) įstatymai, Lietuvos antstolių rūmų įstatai (2014).
Narystė tarptautinėse organizacijose
Nuo 2001 Lietuvos antstolių rūmai priklauso Tarptautinei antstolių ir teismo pareigūnų sąjungai (Union internationale des huissiers de justice, UIHJ), nuo 2016 Europos antstolių ir teismo pareigūnų sąjunga (International Union of Judicial Officers, UEHJ).
Pirmininkai
Prezidiumo pirmininkai: Gintaras Matkevičius (2003–04), Inga Karalienė (nuo 2004).
2271