Lietuvõs ãpskritys

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikai

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apskritys ėmė kurtis naikinant sritines ir dalines kunigaikštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų galiai. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos pavyzdį ir pagal analogišką pavadinimą powiat vadintos pavietais.

Iki 1564–66 reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapdavo su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda. Statusas nebuvo aiškiai suformuluotas. Dokumentuose tas pat vienetas vadinamas tai apskritimi, tai valsčiumi. 1495 minima Kauno, 1496 – Trakų apskritis. 16 a. pradžioje žinomos Ašmenos apskritis, Brastos, Birštono apskritys, Breslaujos apskritis, Darsūniškio, Daugų, Eišiškių apskritys, Gardino apskritis, Medininkų, Polocko, Rodūnios, Semeliškių, Vilniaus ir kitos apskritys.

Per 1564–66 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformas vaivadijos (išskyrus Mstislavo ir Polocko) buvo suskirstytos į apskritis (1 lentelė). Kai kurios jų maždaug prilygo seniesiems valsčiams ar apskritims, kitos apėmė po kelis valsčius. Apskritys tapo bajorų luomo savivaldos, teismo, politiniu ir kariniu vienetu. Apskrityse veikė žemės teismas, Pilies teismas, pakamario teismas, rinkdavosi seimelis, vykdavo šauktinės kariuomenės patikrinimai, ji rinkdavosi karo žygiui. Be teismų pareigūnų, jose buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkėjas, kaštelionas.

Žemaitijos seniūnijoje apskritimis vadinti buvę valsčiai (18 a. pabaigoje buvo 28). Šios apskritys neturėjo tipiškų apskričių institucijų ir pareigybių (turėjo tik vėliavininką ir iždininką; seniūnijos bajorai į seimelį rinkdavosi Raseiniuose). 1791 Žemaitijos seniūnijoje sudarytos Raseinių apskritis, Šiaulių ir Telšių apskritys, jos turėjo visas bajorų luomo savivaldos institucijas.

1

* 1793 paversta vaivadija

** sudaryta 18 a. pabaigoje iš dalies Ašmenos apskrities žemių

*** iki 1667, kai Smolenskas buvo prijungtas prie Rusijos, o vaivadija panaikinta

**** iki Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772)

Rusijos valdymo metai

Po 1795 buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje sudarytos Rusijos imperijos gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Lietuviškose žemėse liko senosios apskritys. Prūsijos karalystei atitekusioje Užnemunėje buvo sudarytos Kalvarijos apskritis ir Marijampolės apskritis. Gardino, Kauno, Suvalkų ir Vilniaus gubernijų apskritys, kuriose buvo lietuvių gyvenviečių, nurodytos 2 lentelėje.

Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo (1861) apskrityse buvo bajorų luominės savivaldos institucijos (vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai), vadovaujamos apskrities bajorų vadovo. Apskrityse buvo policijos valdyba, pašto ir telegrafo, teismo tardytojų ir pristavų įstaigos. Apskritys buvo suskirstytos į valsčius.

2

* vardijamos tos, kuriose buvo lietuvių gyvenviečių

Per Vokietijos okupaciją (1915–18) Lietuvos apskritys (32 kaimo ir 2 miesto) sudarė didesnę Oberosto teritorijos dalį. Apskrities pareigūnai: viršininkas (vokietis), jo patarėjai ūkio reikalams, taikos teisėjas, gydytojas, keletas karininkų ir lauko žandarų.

Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)

Lietuvos Respublikoje 1930 buvo 23 labai skirtingo dydžio apskritys (3 lentelė). Jos buvo suskirstytos į valsčius. Valdė apskrities viršininkas; vietos savivaldos organai buvo apskrities taryba ir apskrities valdyba. Buvo apskrities agronomas, žemėtvarkininkas (iki 1931), akušerė, felčeris, gydytojas. Klaipėdos krašto Klaipėdos apskritis, Pagėgių apskritis ir Šilutės apskritis vietoj tarybų turėjo seimelius (rinkdavosi 2–3 kartus per metus), apskrities valdžia priklausė krašto Direktorijai.

Lenkijos valdomame Vilniaus krašte Seimo 1925 įstatymu įsteigtą Vilniaus vaivadiją sudarė Vilniaus‑Trakų, Švenčionių apskritis, Breslaujos ir Ašmenos apskritys, į Naugarduko vaivadiją įėjo Lydos apskrities Eišiškių valsčius ir Gardino apskrities Druskininkų miestas bei Marcinkonių valsčius. Lietuvai atgavus dalį Vilniaus krašto, jame 1939 10 30 sudarytos Vilniaus, Švenčionėlių apskritis ir Valkininkų apskritis, 1941 01 15 – Švenčionių apskritis, dalis krašto valsčių priskirti Alytaus ir Vilniaus apskritims.

3

Sovietų okupacijos metai

Lietuvą 1940 inkorporavus į SSRS, 1940–41 buvo 23 apskritys. Per vokiečių okupaciją prie Lietuvos laikinai buvo prijungtos Ašmenos ir Svierių (Svyrių) apskritys. 1945 pradžioje sovietų kariuomenei užėmus Klaipėdos kraštą išliko Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apskritys. 1946–47 LSSR sudaryta 11 naujų apskričių, 1949 – dar 4 (4 lentelė). 1950 06 20 vietoj apskričių buvo sudaryti rajonai.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies teritorija 1996 buvo suskirstyta į 10 apskričių (5 lentelė); joms priklauso po 4–8 savivaldybes.

4

5

2808

1164

-apskritis; -pavietas

apskritis

Mažosios Lietuvos apskritys

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką