Lietuvõs archeològijos pamiñklai, didžiausia Lietuvos kultūros paminklų grupė. Jie kartu su mitologiniais paminklais apima: piliakalnius, gynybinius įtvirtinimus, senųjų miestų vietas, statinių griuvėsius ir jų liekanas, šventvietes (alkas), aukojimo vietas (aukuras), akmenis su dubenimis, pėdomis ir ženklais (apeiginiai akmenys), slaptus kelius (kūlgrinda), pilkapius, pilkapynus, kapinynus ir kitas laidojimo vietas.
Piliakalniai praeityje turėjo gynybinę, dabar turi mokslinę ir pažintinę paskirtį, pagyvina Lietuvos kraštovaizdį. Jie gausiai lankomi žmonių, ant jų švenčiamos šventės. 2019 Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre (Kultūros vertybių registras; galioja nuo 2005) buvo daugiau kaip 800 archeologijos objektų. Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, dalis jų sutvarkyta ar tvarkoma, pritaikyta lankymui (įrengti laiptai ar takai, informaciniai stendai, sutvarkyti želdiniai). Gausiausiai lankomi Lietuvos istorijai reikšmingi Kernavės piliakalniai, Šeimyniškėlių piliakalnis, Apuolės piliakalnis (Apuolės piliakalnis ir kapinynas), Punios piliakalnis ir Veliuonos piliakalniai.
Lietuvos archeologijos paminklų tyrinėjimus vykdo Lietuvos istorijos institutas, nuo 1991 – ir Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (nuo 1995 Kultūros paveldo centras), aukštosios mokyklos, Lietuvos muziejai. Šiuos paminklus saugo Kultūros vertybių apsaugos įstatymai (1994 ir 1996) bei poįstatyminiai aktai (nuo 1996).
2271
Lietuvoje archeologijos paminklais pradėta domėtis 19 amžiaus pradžioje (D. Poška, L. A. Jucevičius, T. Narbutas, F. Dubois de Montperreux), 19 amžiaus antroje pusėje juos imta registruoti. Pirmuosius piliakalnių sąrašus paskelbė M. Valančius ir J. Basanavičius. 19 amžiaus pabaigoje pradėta sudarinėti archeologinius žemėlapius. J. Radziukynas 1909 aprašė apie 30 Užnemunės piliakalnių.
1918–1940 Lietuvoje archeologijos paminklus registravo Valstybės archeologijos komisija, nuo 1934 – Paminklų apsaugos referentūra, Lenkijos valdomame Vilniaus krašte – Vilniaus universiteto archeologijos muziejus (veikė 1933–1940; medžiaga neišliko). Pirmąjį visos Lietuvos archeologinių paminklų sąrašą ir žemėlapį (išleistas 1928) sudarė P. Tarasenka.
Lietuvos archeologijos paminklų registravimo darbai atnaujinti 1948; pradėta žvalgyti atskirus rajonus. Šie paminklai buvo suregistruoti ir aprašyti 1974–1978 leistame Lietuvos TSR archeologijos atlase. 1984 paskelbta 2924, 1993 – 2277 archeologijos paminklai (išbraukta sunaikinti paminklai ir ne archeologiniai objektai, pavyzdžiui, kaimo kapeliai). Nuo 1995 archeologiniai paminklai traukiami į Archeologinių vietų sąrašą (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registras), įrašyti 1624 archeologijos paminklai (2001).
L: Lietuvos TSR archeologijos atlasas 4 knygos Vilnius 1974–1978; Lietuvos archeologija 40 tomų Vilnius 1979–2014; Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai Vilnius 2001; Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška Vilnius 2003.
1362